Prieš trejus metus, 2014 metų kovo 6 d., JAV teisingumo departamentas įvedė sankcijas tam tikroms Rusijos institucijoms ir pareigūnams už Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimą.
Įtakingiausios kompanijos – „Gazprom“, „Alfa Bank“, „Novatek“, kurios visos yra lojalios Kremliui arba jo yra kontroliuojamos – suskubo samdyti daug ryšių turinčių lobistų Vašingtone, kad šie padėtų ištrūkti iš finansiškai kenkiančio „juodojo“ sąrašo ir gauti jiems taip reikalingą „apsaugą“.
Šiuo atveju pinigų klausimas net nekilo, nes tuomet niekas negalėjo prognozuoti, kad įtampa išaugs tiek, jog primins Šaltojo karo laikus. Tuomet pagrindinis klausimas buvo, kurias duris pasamdytieji amerikiečių strategai galėtų atverti Maskvai.
Bendrovės „McLarty Associates“ pasaulinė komanda ir jos vadovas Richardas Burtas, turintis ne vieną dešimtmetį patirties ir ryšių Respublikonų partijoje, didžiajam Rusijos verslui tapo idealiu lobistiniu partneriu.
Septyniasdešimtmetis R. Burtas turi artimų ryšių su keliomis respublikonų kartomis – nuo velionio JAV prezidento Ronaldo Reagano, kurio prezidentavimo metu jis ėjo JAV ambasadoriaus Vokietijoje pareigas, iki dabartinio Amerikos prezidento Donaldo Trumpo.
R. Burtas dažnai lankosi Maskvoje ir didelę dalį savo profesinės diplomatinės ir lobistinės karjeros metu vienaip ar kitaip turėjo reikalą su Maskva.
Vienoje dramatiškoje nuotraukoje, apskriejusioje visą pasaulį, R. Burtas 1986 metais buvo užfiksuotas lydintis garsų žydų kilmės Tarybų Sąjungos pilietį Nataną Šaranskį, kuriam nebuvo leista emigruoti į Izraelį, per Glienicke tiltą Berlyne. Tuomet įvyko JAV ir Tarybų Sąjungos šnipų apsikeitimas. Tiesa, N. Šaranskis nebuvo šnipas. Jis buvo pirmasis politinis kalinys, kurį paleido reformistinė Michailo Gorbačiovo vyriausybė.
„Jis buvo tikra Amerikos diplomatijos žvaigžde R. Reagano laikais kartu su Richardu Perle'u“, – dienraščiui „The Daily Beast“ sakė vienas buvęs CŽV agentas Maskvoje.
„Manau, kad jis yra oportunistas, tikras verslininkas. Sakyčiau, kad jis neturi rimtos nuomonės nė vienu klausimu. Iš dalies jis primena Vitalijų Čiurkiną, – sakė buvęs šnipas, turėdamas omeny neseniai mirusį Rusijos ambasadorių Jungtinėse Valstijose. – Charizmatiškas vyrukas, kuris pardavė savo principus sistemai. Ir jie yra maždaug panašaus amžiaus.“
Praėjusiais metais dvi stambios rusų korporacijos naudojosi R. Burto lobistinėmis paslaugomis. Viena jų buvo Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ – viena iš penkių kompanijų, ketinančių tiesti dujotiekį „Nord Stream II“, kuriuo Vokietijai papildomai bus tiekiama 55 mlrd. kubinių metrų dujų.
Vokietijos žaliųjų partijos valdomo fondo „Heinrich Boll Foundation“ duomenimis, „Nord Stream II“ leis padidinti pajėgumus ir dar labiau padidinti priklausomybę nuo „Gazprom“, nes Rusijos valstybinė dujų kompanija perima vis didesnę ir didesnę dujų tiekimo tinklo ES kontrolę“.
Toks projektas dar labiau pakenktų Europos Sąjungos svarbiam geopolitiniam tikslui – užtikrinti dar didesnę energetinę nepriklausomybę, kuri tapo ypatingai svarbi po Rusijos invazijos Ukrainoje.
„Remiantis atvirais šaltiniais, „Gazprom“ antrinė bendrovė „New European Pipeline AG“ pagal šį mėnesį pasibaigusią 2016-2017 metų sutartį R. Burto firmai sumokėjo 690 tūkst. JAV dolerių“, – dienraščiui „The Daily Beast“ sakė tarptautinių lobistų veiklą tyrinėjantis rusų politologas Sergejus Kostiajevas.
Jo teigimu, dirbti bendrovei „Gazprom“ yra tas pats, kas dirbti tiesiogiai Kremliui. „Tačiau vien tik lobistinė veikla bus bevertė. Iki dabar Kremlius jau suprato, kad jiems reikia „savo žmogaus“ Vašingtone, kuris užtikrins D. Trumpo paramą Maskvai, sakė S. Kostiajevas.
Jeigu kalbėtumėte su pačiu R. Burtu, tai jis jums pasakytų, kad nei jis, nei „McLarty Associates“ nėra lobistai, nes „98 proc. įmonės klientų yra amerikiečių kompanijos, kurioms reikia pagalbos įžengti į tarptautines rinkas, ir tiems keliems užsienio klientams, kuriems atstovauja įmonė, ji tai daro per antrinę įmonę „McLarty Inbound“. Be to, jis teigia, įmonė neturi jokių ryšių su Rusijos dujų milžine.
„Mes atstovavome „Nord Stream II“, o ne pačią „Gazprom“, o tai buvo penkių kompanijų konsorciumas, – elektroniniu paštu dienraščiui „The Daily Beast“ atsiųstame laiške teigė R. Burtas. – Viena iš tų įmonių buvo „Gazprom“. Spalį, kai Vakarų kompanijos, įskaitant „Royal Dutch Shell“ iškrito iš projekto, nes Lenkija nenorėjo su jais turėti reikalų, mes nustojome klientui siųsti sąskaitas ir leidome sutarčiai savaime pasibaigti 2016 metų spalį. Pagrindinė priežastis, kodėl mes pasitraukėme, yra ta, kad „McLarty Associates“ bendrovės politika yra neatstovauti užsienio vyriausybėms ir valstybinėms įmonėms.“
Viena iš tokių užsienio klienčių yra rusiško kapitalo investicijų bendrovės „Letter One“, arba L1. Liuksemburge registruotą ir Londone įsikūrusią kompaniją įkūrė didžiausio Rusijos privataus banko „Alfa Bank“ savininkas Michailas Fridmanas. Teigiama, kad pernai vykusios JAV prezidento rinkimų kampanijos metu šis bankas turėjo skaitmeninių ryšių su „Trump Tower“ dangoraižyje esančiomis tarnybinėmis stotimis. R. Burtas, patarinėjantis L1 valdybai, dienraščiui „The Daily Beast“ sakė, kad Jungtinėje Karalystėje gyvenantis M. Fridmanas ir „Alfa Bank“ vadovas Piotras Avenas yra jo „seni verslo partneriai“.
Prieš tai, kai, kaip teigia, „McLarty Associates“ nustojo siųsti sąskaitas bendrovei „New European Pipeline AG“, R. Burtas turėjo, kaip jis pats apibūdina, „labai antraeilį“ vaidmenį kuriant tuomet dar kandidato į JAV prezidentus D. Trumpo pirmąją kalbą užsienio politikos klausimu, kurią jis pasakė Vašingtone veikiančiame Nacionalinių interesų centre 2016 metų balandį. To renginio metu dabar po padidinamuoju stiklu atsidūręs Rusijos ambasadorius JAV Sergejus Kisliakas sėdėjo pirmoje eilėje. „Aš manau, kad įtampos sumažinimas ir santykių su Rusija pagerinimas – iš galios pozicijos – yra įmanomas, – tuomet sakė R. Burtas. – Blaivus protas sako, kad šis priešiškumo ciklas privalo pasibaigti. Kai kas sako, kad rusai bus nesukalbami. Aš ketinu tai išsiaiškinti.“
R. Burtas „The Daily Beast“ sakė, kad jis niekada nėra susitikęs su D. Trumpu ar bendravęs su kuo nors iš jo kampanijos, kad pasiūlytų prisidėti prie jo kalbos. Esą jis patarė per trečiąją šalį. Be to, kalbant apie minėtą kalbą Rusijos tema, „vienintelis dalykas, kurį pamenu, buvo kažkas apie būtinybę kalbėtis su Rusija iš galios pozicijos“.
Pernai birželį duodamas interviu agentūrai „Reuters“ R. Burtas sakė: „Aš su malonumu patarsiu žmonėms, kuriems reikia patarimo užsienio politikos klausimais“.
Anot leidinio „Politico“, kuris, pasak R. Burto, netiksliai apibūdino jo vaidmenį rašant D. Trumpo kalbą, jis dalyvavo dviejuose pietuose, kuriuose surengė tuometinis senatorius Jeffas Sessionsas, D. Trumpo rinkimų kampanijos metu pirmininkavęs jos nacionalinio saugumo komitetui. Dabar į skandalą įsivėlęs jau kaip generalinis prokuroras, J. Sessionsas buvo priverstas nusišalinti nuo bet kokio planuojamo tyrimo dėl D. Trumpo ryšių su Maskva dėl jo esą klaidinančio pasisakymo jo patvirtinimo metu, kuomet jis teigė rinkimų kampanijos metu nekalbėjęs su jokiais Rusijos pareigūnais.
Tačiau vėliau „The Washington Post“ atskleidė, kad J. Sessionsas kampanijos metu dukart buvo susitikęs su S. Kisliaku. Savo ruožtu „Politico“ rašo, kad R. Burtas „buvo pakviestas aptarti nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimų bei šiais klausimais rengti dokumentų“.
R. Burtas taip pat ir toliau lankosi Rusijoje. „Pernai jis Maskvoje lankėsi dukart ir dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje dėl branduolinių ginklų“, leidiniui „The Daily Beast“ sakė nepriklausomo Rusijos laikraščio „Nezavisimaja gazeta“ vyriausiasis redaktorius Konstantinas Remčukovas.
„Pagrindinė R. Burto mintis buvo ta, kad tiek Rusijai, tiek ir Jungtinėms Valstijoms reikia pragmatiškumo injekcijos, kad sankcijos Rusijai kenkia tiek Rusijai, tiek ir Vakarams. Jo žodžiai daugeliui ausų Maskvoje labai patiko“, – sakė jis.
Visi, su kuo buvo kalbėta prieš rašant šį straipsnį, sakė, kad jiems padarė įspūdį R. Burto ilgametė diplomatinė tarnyba bei asmeninis stilius. Jis laikomas protingu ir maloniu vyresnės kartos valstybės veikėju. Vienas su juo bendravęs amerikietis specialistas Rusijos klausimais sakė: „Jis yra aukštas, gerai besirengiantis ir ryškus politinis veikėjas“.
Verta paminėti, kad R. Burtas visiškai nesiderina su amerikiečiais, su kuriais Kremlius yra pratęs turėti reikalų.
Vienas iš didžiausių užsienio investuotojų Rusijoje, dabar Londone įsikūrusios kompanijos „Hermitage Capital“ vadovas Billas Browderis viename interviu leidiniui „The Daily Beast“ pripažino, kad R. Burto paslaugos su „Gazprom“ siejama įmone gerokai skiriasi nuo Maskvos primityvaus stiliaus, kuris buvo būdingas V. Putino eros pradžiai.
„Pirmaisiais metais Kremliaus lobistinė ir teisinė veikla tokia nerafinuota, kaip ir jo atstovai, besipuošę auksinėmis grandinėlėmis, blizgiais kostiumais ir smailianosiais batais. Tačiau jie išmoko rengtis ir pasisamdė geriausių lobistų“, – sakė B. Browderis, kuris dažnai kalbėdamas apie Kremlių mini „gangsterius, kurie nužudė mano advokatą“.
„Nors jų sandėriai yra tokie pat nusikalstami ir sunkiai nuslepiami, kaip ir buvo, bet jie daug geriau kovoja teisinius mūšius Vakaruose“, – pažymėjo jis.
B. Broweris sako, kad jo visai nestebina tai, kad R. Burtas tuo pat metu rašė kalbą D. Trumpui ir prastūminėjo dujotiekio tiesimo projektą, naudingą Rusijos dujų milžinei „Gazprom“. „Vašingtone turėtų būti daug kompanijų, kurios labai norėtų pasirašyti milijoninę sutartį su „Gazprom“, – sakė jis.
Rusijos žiniasklaida, rodos, taip pat norėtų ir toliau matyti R. Burtą kaip kanalą tarp Rytų ir Vakarų.