Šią savaitę D. Trumpas pažemino P. Manafortą pareigose, o į jo vietą paskyrė „Brietbart News“ vadovą Steve‘ą Bannoną ir viešosios nuomonės apklausas atlikdavusį Kellyanne‘ą Conway.
Teisininko išsilavinimą turintis buvęs politikos veikėjas P. Manafortas sulaukė kritikos, nes anksčiau dirbo prorusiškam Ukrainos prezidentui V. Janukovyčiui ir turėjo ryšių su Rusijos bei Ukrainos oligarchais.
„Įvardykite kokį nors korumpuotą despotą, ir „Black, Manafort“ įvardys sumą“
Apie atsistatydinimą pasisakė ir pats D. Trumpas.
„Šį rytą Paulas Manafortas pateikė prašymą dėl atsistatydinimo iš kampanijos, ir aš jį priėmiau “, – išplatintame pranešime nurodė respublikonų kandidatas.
P. Manafortą, kuris anksčiau patarinėjo prorusiškam Ukrainos eksprezidentui Viktorui Janukovyčiui, D. Trumpas nusprendė pasirinkti savo kampanijos vadovu anksčiau šiais metais, kad jis padėtų jam sėkmingai surengti respublikonų suvažiavimą, kuriam buvo iškilusi grėsme tapti ginčijamuoju konventu.
„Labai vertinu jo nuveiktą didelį darbą siekiant padėti mums ateiti ten, kur šiandien esame“, – pažymima jame apie tamsiuoju lobistų riteriu pramintą respublikonų strategą veteraną.
„Paulas yra tikras profesionalas, ir aš linkiu jam geriausios kloties“, - pridūrė D.Trumpas.
Iškalbiam ir skoningai besirengiančiam 67 metų veikėjui buvo lemta tapti prieštaringiausios per kelis pastaruosius dešimtmečius JAV prezidento rinkimų kampanijos viešajam veidui.
Per 40 metų trukusią karjerą P. Manafortas patarinėjo respublikonų Geraldo Fordo, Ronaldo Reagano, George'o H.W.Busho ir Bobo Dole'o prezidentinėms kampanijoms. Jis arba jo bendrovės – pavyzdžiui, dabar nebeveikianti lobistų kontora „Black, Manafort, Stone and Kelly“ – gaudavo milijonus dolerių, kad prastūminėtų savo klientų užsieniečių interesus arba kurtų palankų jų įvaizdį.
„Įvardykite kokį nors korumpuotą despotą, ir „Black, Manafort“ įvardys sumą: (Filipinų diktatorius) Ferdinandas Marcosas – 900 tūkst. dolerių per metus; dabar jau nuversta Somalio diktatūra – 450 tūkst. dolerių; su narkotikais siejama Bahamų vyriausybė – 800 tūkst. dolerių“, – 1992 metais rašė žurnalas „Spy“.
Deja, vienas iš tų klientų tapo itin nemalonia rakštimi D. Trumpo kampanijai: Ukrainos eksprezidentas. P. Manafortas padėjo kurti naują šio lyderio įvaizdį, kol V. Janukovyčius galiausiai buvo nuverstas 2014 metais per vadinamąjį Maidano sukilimą.
Tarp kitų klientų buvo Angolos kovotojų vadas Jonasas Savimbi – jo sukilėlių grupuotė iš R. Reagano ir G.H.W. Busho administracijų gavo apie 250 tūkst. dolerių karui prieš Angolos socialistinę vyriausybę.
P. Manafortas taip pat padėjo Filipinų prezidentu F. Marcosui ir velioniui Zairo diktatoriui Mobutu Sese Seko.
Be to, buvęs lobistas yra siejamas su vienu Prancūzijos politiniu skandalu – vadinamąja Karačio afera. 1994 metais Prancūzija pasirašė ginkluotės pardavimų sutarčių su Pakistanu ir Saudo Arabija. Kaip manoma, už gynybos kontraktus šios šalys sumokėjo „dėkingumo mokesčius“, o tos lėšos vėliau buvo panaudotus Edouard'o Balladuro kampanijai finansuoti per 1995 metų prezidento rinkimus.
2013 metais P. Manafortas prisipažino gaudavęs pinigų iš vieno Libane gimusio tarpininko – šitaip būdavo atsilyginama už konsultacijas E. Balladurui per jo nesėkmingą kampaniją.
Dar viena klientė buvo Kašmyro ir Amerikos taryba, 2011 metais įvardyta prokurorų kaip Pakistano žvalgybos tarnybos ISI priedangos organizacija. Kaip rašo naujienų portalas „Yahoo News“, 1990–1995 metais taryba sumokėjo P.Manaforto firmai 700 tūkst. dolerių.
Riva Levinson, dirbusi P.Manaforto kontoroje 1985–1995 metais, savo prisiminimų knygoje rašo, kad darbas buvo panašus į „didelį „Stratego“ žaidimą: kurti armijas ir regzti intrigas, siekiant užvaldyti pasaulį... Iš tikrųjų kai kada būtent tai būdavo daroma.“
Kaltę neigia
Balandį duodamas interviu televizijai „Fox News“, P. Manafortas teisino klientus, su kuriais jam yra tekę bendradarbiauti.
Anot jos, J. Savimbi buvo Amerikos draugas, siekęs sugriauti „sovietų diktatūrą, primestą Angolai“.
P. Manafortas aiškino, kad Filipinuose padėjo įvykdyti politinę transformaciją, o Kijevui padėjo vesti Ukrainą į Europą. „Ir mes tai padarėme“, – jis sakė „Fox“.
V. Janukovyčiui jis padėjo pagerinti savo įvaizdį ir sušvelninti prorusišką retoriką. Tačiau prezidentas buvo kaltinamas, kad pamažu įtvirtina autoritarinį valdymą, o tarptautiniai Ukrainos žiniasklaidos laisvės reitingai nusmuko.
Manoma, kad P. Manafortas sugebėjo įtikinti V. Janukovyčių dėti didesnes pastangas laimėti balsų ukrainietiškai kalbančioje Vakarų Ukrainoje, o ne vien susitelkti į savo tvirtovę – rusakalbę Rytų Ukrainą. Prezidentas buvo skatinamas sakyti kalbas ukrainietiškai, o ne rusiškai.
Jo ryšiai su buvusiu Ukrainos prezidentu, dabar pabėgusiu į Rusiją, atsidūrė dėmesio centre, kai D. Trumpas pažėrė liaupsių Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Respublikonų kandidatas pareiškė, kad Kremliaus vadovas yra stiprus lyderis ir ragino iš naujo perkrauti santykius su Maskva.
Ukrainos naujai įkurto Nacionalinio antikorupcinio biuro vadovas Artiomas Sytnykas šią savaitę sakė, kad 2007–2012 metais P. Manafortui buvo numatyta sumokėti per 12 mln. dolerių, nors neaišku, ar jis tikrai gavo šiuos pinigus.
P. Manafortas tvirtina neįvykdęs jokio nusikaltimo ir „niekada negavęs nei vieno neapskaityto mokėjimo grynaisiais pinigais“, taip pat nedirbęs Ukrainos arba Rusijos vyriausybėms.