Prieš keturias dienas federalinis teisėjas suspendavo naujojo prezidento dekretą, atverdamas JAV sienas tūkstančiams pabėgėlių ir keliautojų, kuriems staiga buvo uždrausta patekti į šalį.

Trys apeliacinio teismo San Franciske teisėjai pirmininkavo valandą telefonu vykusiam svarstymui, kurį internetu stebėjo 130 tūkst. žmonių – tai, pasak teismo atstovų, yra rekordas. Be to, milijonai žiūrovų galėjo stebėti svarstymą per televiziją, kuri tiesiogiai transliavo posėdį.

Svarstymo metu vyriausybei atstovaujantis teisininkas tvirtino, kad D.Trumpą paskelbti imigracijos suvaržymus paskatino grėsmės nacionaliniam saugumui ir kad federalinis teisėjas viršijo savo įgaliojimus, kai juos suspendavo.

„Tai tradicinis nacionalinio saugumo sprendimas, priskiriamas politinės valdžios šakoms ir prezidentui“, – sakė Teisingumo departamento teisininkas Augustas Flentje’is.

Pasak jo, D.Trumpas veikė vadovaudamasis savo konstitucinėmis galiomis ir tais įgaliojimais, kuriuos jam delegavo Kongresas, kai sausio 27 dieną JAV interesais paskelbė tą įsaką.

Antradienį vykusio posėdžio metu buvo svarstoma, ar dekreto suspendavimas turėtų būti atšauktas, bet paties dekreto konstitucingumo klausimas nebuvo nagrinėjamas – tai platesnio teisinio mūšio objektas, ir tikėtina, kad jo teks imtis ir Aukščiausiajam Teismui.

Apeliacinis teismas savo nutartį tikriausiai priims vėliau šią savaitę, nurodė teismo atstovas spaudai.

Trijų teisėjų kolegija posėdžio metu, regis, buvo nusiteikusi gana skeptiškai, o teisėjas Richardas Cliftonas (Ričardas Kliftonas) pastebėjo, kad vyriausybės argumentai atrodo „gana abstraktūs“.

Teisėjai klausinėjo A.Flentje’o apie įkalčius, siejančius D.Trumpo draudimo taikiniu tapusias šalis su terorizmu, ir spaudė jį pasakyti, ar tas draudimas nėra religinė diskriminacija, kaip tvirtina įsako priešininkai.

Religinė diskriminacija?

Baltieji rūmai tvirtina, kad dekretas paskelbtas nacionalinio saugumo interesais ir suteikia naujajai administracijai laiko sugriežtinti tikrinimo procedūras, kad į šalį negalėtų prasmukti potencialūs teroristai.

Įsako oponentai sako, kad jis pažeidžia Konstituciją, nes diskriminuoja žmones jų tikėjimo pagrindu.

Teisininkas, atstovaujantis Vašingtono ir Minesotos valstijoms, kurios, palaikomos daugybės teisių gynimo grupių, federaliniam teismui apskundė D.Trumpo draudimą, ragino teisėjus neatšaukti dekreto suspendavimo, kol byloje bus padėtas taškas.

„Tai visuomet buvo teisminės valdžios reikalas – pasakyti, koks yra įstatymas, ir tirti galimą vykdomosios valdžios piktnaudžiavimą (įgaliojimais)“, – sakė generalinis solisitorius Noah Purcellas

„Ši teisminė taisyklė mūsų laikais dar niekada nebuvo tokia svarbi kaip dabar, bet prezidentas prašo… grąžinti įsaką be visapusiškos teisminės peržiūros ir vėl nugramzdinti šią šalį į chaosą“, – sakė jis.

Valstijoms atstovaujantis teisininkas taip pat sulaukė klausimų lavinos. Teisėjo R.Cliftono, kurį į šį teismą pasiūlė skirti George’as W.Bushas (Džordžas V.Bušas), regis, neįtikino jo argumentai, kad D.Trumpo paskelbtas imigracijos draudimas prilygsta religinei diskriminacijai.

„Man sunku suprasti, kodėl mes turėtume padaryti išvadą, kad esama religinio nusistatymo, jei didžioji dalis musulmoniškojo pasaulio nepajus jokio poveikio“, – sakė jis ir pažymėjo, kad tai liečia mažiau nei 15 proc. pasaulio musulmonų.

N.Purcellas tvirtino, kad valstijoms nereikia įrodyti, kad draudimas palies visus musulmonus, o tik tai, kad jis „iš dalies buvo motyvuotas noro pakenkti musulmonams“.

Ekspertai mano, kad kova dėl draudimo grąžinimo bus labai nelengva.

Pitsbergo universiteto teisės profesorius Arthuras Hellmanas sakė, kad nors kol kas neaišku, kurią bylos šalį linkę palaikyti teisėjai, jis nustebtų, jei jie priimtų vyriausybei palankų sprendimą.

„Jam (A.Flentje’ui) iš tiesų sunkiai sekėsi susidoroti su daugeliu klausimu, ir aš nemanau, kad jo atsakymai įtikino tuos klausimus uždavusius teisėjus“, – pažymėjo jis.

„Jis tiesiog neatrodė gerai pasirengęs, kaip, mano nuomone, būtų galima tikėtis iš JAV vyriausybei atstovaujančio teisininko“, – pridūrė A.Hellmanas.

D.Trumpo pasirašytu įsaku septynių musulmoniškų šalių – Irano, Irako, Libijos, Somalio, Sudano, Sirijos bei Jemeno – piliečiams 90 dienų uždrausta atvykti į Jungtines Valstijas, o visi pabėgėliai nebus įleidžiami 120 dienų. Pabėgėliams iš Sirijos atvykti į JAV uždrausta neribotą laiką.

Šis įsakas sukėlė chaosą JAV oro uostuose ir sulaukė griežto tarptautinio pasmerkimo.

„Jaučiamės užtikrintai“

Rengdamiesi galimai nesėkmei, Baltieji rūmai kiek anksčiau antradienį stengėsi sumenkinti būsimos nutarties svarbą.

„Visa, kas čia šįvakar svarstoma, yra tarpinis sprendimas dėl to, ar prezidento įsakas bus vykdomas ar ne, kol byla dėl šio įsako bus išnagrinėta iš esmės“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Seanas Spiceris.

„Todėl, manau, jaučiamės užtikrintai“, – pridūrė jis.

Antradienį Baltuosiuose rūmuose susitikęs su grupe šerifų, D.Trumpas tvirtino, kad pagrindinė priežastis, paskatinusi jį paskelbti šį dekretą, buvo „sveika nuovoka“.

Prezidentas supliekė Siatlo teisėją – tą „vadinamąjį teisėją“ – Jamesą Robartą (Džeimsą Robartą), įšaldžiusį jo dekretą. Ši užgauli pastaba teisėjo atžvilgiu sulaukė kritikos iš įtakingų D.Trumpo Respublikonų partijos narių.

D.Trumpas tvirtino, kad J.Robartas ir visa teismų sistema apskritai bus atsakingi už galimas atakas Jungtinės Valstijose.

„Tiesiog negaliu patikėti, kad teisėjas stumtų mūsų šalį į tokį pavojų“, – parašė jis sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“.

„Jei ką nors nutiks, kaltinkite jį ir teismų sistemą. Žmonės plūsta. Blogai!“