Jo teigimu, D. Trumpas iš karto imsis įsisenėjusios imigracijos problemos. „Pirmasis žingsnis sprendžiant šią problemą bus didžiulio fizinio barjero palei sieną statyba. Šio barjero statyba yra ne tik kampanijos pažadas. Tai pirmasis logiškas žingsnis norint užtikrinti sienų kontrolę. Tai sustabdys narkotikų, nusikalstamumo ir nelegalios migracijos srautą į JAV. Ir taip, vienu ar kitu būdu, kaip prezidentas minėjo anksčiau, Meksika turės sumokėti“, – sakė S. Spicer'is.
Prezidento atstovas spaudai taip pat pabrėžė, kad į griežtesnę sienos kontrolę įeis ir kitų punktų vykdymas, tokių kaip migrantų sulaikymo centrų statyba ir didesnis prioritetas deportacijoms.
Televizijos ABC eteryje D. Trumpas atskleidė, kad sienos statyba bus pradėta kaip įmanoma greičiau. Žurnalistui patikslinus, kada tai galėtų būti, prezidentas atsakė, kad tai yra „mėnesių klausimas“.
Pradžioje sienos statyba bus finansuota iš JAV mokesčių mokėtojų kišenės, tačiau D. Trumpas akcentavo, kad Meksika vėliau turės už ją sumokėti.
D. Trumpas trečiadienį pasirašė vykdomąjį įsaką (executive order– angl.) sienos statybai pradėti.
Kiek anksčiau Meksikos prezidentas Enrique Pena Nieto sakė, kad Meksika jokiu būdu nemokės ir niekaip neprisidės prie sienos statybos. Santykiai tarp kaimyninių valstybių smarkiai atšalo D. Trumpui tapus JAV prezidentu.
D. Trumpas jau pasitraukė iš Ramiojo vandenyno laisvos prekybos susitarimo ir žadėjo peržvelgti jau galiojantį NAFTA susitarimą (North Altantic Free Trade Agreement – angl.), vienijantį Šiaurės Amerikos šalis. D. Trumpas pareiškė, kad norės išsiderėti geresnes susitarimo sąlygas, o Meksikoje pasigirdo svarstymų išvis pasitraukti iš šio susitarimo, antradienį rašė „The New York Times“.
D. Trumpui keliant reikalavimus dėl sienos apmokėjimo ir prekybos sąlygų pakeitimo Meksika gali imtis drastiško scenarijaus – pasitraukti iš NAFTA sutarties. Tai reikštų prekybos karą tarp kaimynių, kurių sieną į abi puses kasdien kerta prekių už 1,4 milijardo dolerių. Toks scenarijus turėtų rimtų pasekmių abiejų šalių ekonomikoms.
Tinklalapio „Politico“ ir viešosios nuomonės tyrimo bendrovės „Morning Consult“ trečiadienį paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad sienos statyboms pritaria 47 proc. rinkėjų, o 45 proc. respondentų tokio siūlymo nepalaiko.
Ekspertai abejoja, ar tokia siena išties pažabotų nelegalią imigraciją ir ar ji verta savo kainos – milijardų dolerių.
„Įtariu, kad daugelis Trumpo šalininkų taip pat džiaugtųsi ir didžiule vidurinio piršto, nukreipto pietų pusėn, skulptūra“, – sakė įstatymų leidėjas Luisas Gutierrezas.
„Ir viena, ir kita būtų daugmaž vienodai veiksmingos nacionalinio saugumo strategijos“, – pridūrė jis.
Nepaisant ugningos retorikos, D.Trumpo veiksmai nebuvo nuoseklūs, nes jis dar nežinojo, iš kur gauti lėšų finansuoti šį projektą.
Respublikonų kontroliuojamas Kongresas turėtų numatyti skirti keliais milijardais dolerių daugiau, jei ta siena būtų baigiama statyti.
D.Trumpo partija pastarąjį dešimtmetį ragino laikytis tvarią biudžeto politiką, tad dėl naujojo plano atsitverti nuo Meksikos gali tekti sumažinti finansavimą kitoms jau veikiančioms programoms.
Interviu televizijai MSNBC Atstovų Rūmų pirmininkas Paulas Ryanas jau pareiškė, kad Kongresas blokuos prašymą skirti lėšų sienos statybai. Jis pridūrė, kad prognozuojama šio projekto vertė – 8–14 mlrd. dolerių – yra „apytikriai teisinga“.
D.Trumpas taip pat nurodė per 180 dienų atlikti sienos statybos sąlygų tyrimą.
Didžiąją dalį žemės, ant kurios būtų statoma ši siena, reikėtų perimti iš privačių savininkų Teksase, Teksaso valstijos arba genčių valdžios.
Dėl to gali prireikti ilgų teisinių procesų, politinių veiksmų ir nemažų lėšų kompensacijoms už nusavinamą žemę.
„Vienintelis tikras sprendimas, kaip reformuoti mūsų imigracijos sistemą –priimti išsamią imigracijos reformą, kuri suteiktų galimybę gauti pilietybę 11 milijonų“ nelegalių migrantų, esančių Jungtinėse Valstijose, sakė Senato demokratų lyderis Chuckas Schumeras.
Priversti Meksiką susimokėti?
D.Trumpas yra pažadėjęs priversti už sieną susimokėti Meksiką, tačiau šio šalies vyriausybė ne kartą yra sakiusi to daryti nesiruošianti.
„Galiausiai paaiškės, kas vyksta su Meksika – ruošiamės pradėti tas derybas pakankamai greitai. Ir kažkokia forma mums Meksika tai kompensuos“, – televizijai ABC anksčiau trečiadienį sakė D.Trumpas.
Prezidento patarėjai kaip vieną iš būdų „priversti Meksiką susimokėti“, apsvarstė galimybę pakelti mokestį už sienos kirtimą.
Dar viena priemonė gauti lėšų sienos statybai – išnaudoti lėšas, kurias meksikiečiai migrantai siunčia namo. Pernai bendra suma sudarė 25 mlrd. dolerių (per 23 mlrd. eurų).
„Yra daug skirtingų būdų, kaip priversti Meksiką prie šito prisidėti, ir yra skirtingų būdų nustatyti, kaip būtent jie sumokės“, – interviu MSNBC sakė P. Ryanas.
Vis dėlto jis pripažino, kad JAV turės „sumokėti už (sieną) pačioje pradžioje“.
Tuo tarpu Meksikos užsienio reikalų ministras Luisas Videgaray ir ekonomikos ministras Ildefonso Guajardo šiuo metu Vašingtone ruošiasi prezidento Enrique Pena Nieto vizitui, suplanuotam sausio 31 dieną.
„Yra labai aiškių raudonų linijų, kurios privalo būti nubrėžtos pačioje pradžioje“, – prieš pat išvykdamas televizijai „Televisa“ sakė I. Guajardo.
Paklaustas, ar jo šalis vengtų derybų dėl sienos ir jos finansavimo, jis atsakė: „Žinoma.“
Uždrausti atvykti musulmonams?
Pranešama, kad D.Trumpas taip pat svarsto idėją uždrausti į šalį atvykti pabėgėliams iš musulmoniškų šalių, tokių kaip Sirija.
Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, vien į kaimynines šalis pabėgo apie 4,8 mln. sirų. Į Jungtines Valstijas atvyko maždaug 18 tūkst. Sirijos piliečių.
Buvę pareigūnai sakė, kad D.Trumpas galėtų sulėtinti migrantų antplūdį, jei atimtų lėšas, skiriamas prašymams dėl vizų apdoroti, taip pat jeigu sumažintų arba sustabdytų migrantų kvotas ir programas.
Vis dėlto toks žingsnis dar prieš jį paskelbiant sulaukė įnirtingo pasipriešinimo.
„Pabėgėlių draudimas nepadarys Amerikos saugesnės, – sakė Stephenas Yale‘is-Loehras iš Cornellio (Kornelio) teisės mokyklos. – Pabėgėliai iš Sirijos jau dabar turi pereiti 21 žingsnio patikrinimą, kuris trunka 18–24 mėnesius.“
„JAV pilietybės ir imigracijos tarnybos Kongresui 2016 metų rugsėjį sakė, kad nuo Rugsėjo 11-osios pabėgėliai nėra įvykdę nė vieno teroristinio smurto išpuolio“, – pridūrė jis.