Ši pareiškimas buvo akivaizdus D.Trumpo mėginimas sumažinti įtampą su Pekinu dėl politikos, reguliuojančios santykius su autonomiją turinčiu Taivanu,kuri taip pat yra itin svarbi Kinijos ir JAV santykiams.
Kalbėdamasis telefonu su Kinijos lyderiu, D.Trumpas sutiko „gerbti“ šį principą, faktiškai teigiantį, kad Taivanas nėra suverenus.
„Prezidentas Trumpas, paprašius prezidentui Xi, sutiko gerbti „Vienos Kinijos“ politiką“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime.
Baltieji rūmai taip pat nurodė, kad D.Trumpas ir Xi Jinpingas „pakvietė vienas kitą susitikti savo šalyse“.
Šis pokalbis, įvykęs svarbaus D.Trumpo susitikimo su Japonijos premjeru Shinzo Abe išvakarėse, buvo „nepaprastai draugiškas“, o lyderiai „laukia tolesnių derybų, kurių rezultatai būtų labai sėkmingi“, nurodė JAV prezidento administracija.
Nacionalistinių pažiūrų Xi Jinpingas, stojęs prie Komunistų partijos valdomos šalies vairo 2012 metais, pasveikino D.Trumpo žingsnį.
„Xi Jinpingas vertina Trumpo pabrėžiamą Amerikos vyriausybės įsipareigojimą laikytis „Vienos Kinijos“ politikos. Jis pažymėjo, kad „Vienos Kinijos“ principas yra JAV ir Kinijos santykių politinis pagrindas“, – sakoma valstybinio transliuotojo CCTV pranešime.
Per savo rinkimų kampaniją D.Trumpas dažnai kritikuodavo Kiniją ir kaltino ją manipuliuojant valiuta bei vagiant darbo vietas iš Amerikos.
Jis daugelį nustebino, kai gruodį, praėjus nedaug laiko po pergalės prezidento rinkimuose, pažeidė protokolą ir pasikalbėjo telefonu su Taivano prezidente Tsai Ing-wen.
Vėliau D.Trumpas išsakė abejonių dėl „Vienos Kinijos“ politikos ateities, užsimindamas, kad šis principas yra svarstytinas ir gali tapti argumentu būsimoms deryboms prekybos klausimais.
Šiuos jo žingsnius aštriai kritikavo valstybinė Kinijos žiniasklaida.
Taivanas valdomas atskiros vyriausybės nuo 1949 metų, kai atsiskyrė nuo Kinijos baigiantis pilietiniam karui.
Nors sala turi vyriausybę, kariuomenę ir vykdo nepriklausomą užsienio politiką, Pekinas atsisako pripažinti jos suverenumą ir tebelaiko maištinga provincija, kurią kada nors reikėtų susigrąžinti, prireikus – ir jėga.
Pekinas atsisako palaikyti ryšius su šalimis, pripažįstančiomis Taivaną diplomatiniu lygmeniu.
Vašingtonas formalius diplomatinius santykius su sala nutraukė 1979 metais ir pripažįsta „Vienos Kinijos“ koncepciją, tačiau su Taibėjumi jis palaiko draugiškus neoficialius ryšius ir yra jo pagrindinis ginkluotės tiekėjas.
D.Trumpo akivaizdus atsisakymas sutikti su šia politika, kurią Pekinas laiko nesvarstytina, kėlė pavojų smarkiai pabloginti santykius su Azijos milžine.
Vašingtono ir Pekino santykiai jau buvo įtempti vadovaujant ankstesniam prezidentui Barackui Obamai, bet nuo D.Trumpo atėjimo į valdžią abiejų šalių santykiai aukštu lygiu buvo labai riboti.
Baltieji rūmai anksčiau šią savaitę paskelbė, kad D.Trumpas išsiuntė Xi Jinpingui laišką, atsakydamas į keliomis savaitėmis anksčiau gautą Kinijos lyderio sveikinimo laišką pergalės rinkimuose proga.
Pasak apžvalgininkų, šis žingsnis buvo mėginimas pralaužti ledą abiejų šalių santykiuose.