Už interneto kavinės „Masha’Allah“ Mohamedas Huseinas pakėlė balsą, kad galėtų perrėkti iš gretimos parduotuvės sklindančias įrašytas Korano eilutes. M. Huseinas pasipiktinęs, kad paskutinis teroristinio išpuolio vykdytojas jo miestą stigmatizavo. „Kodėl visi džihadistai iš Birmingamo? – retoriškai praeinančių merginų, dėvinčių margaspalvius hidžabus, klausė M. Huseinas.
Galbūt tai gali atrodyti perdėta, bet po Londone įvykdytos atakos daugelis šito klausia. 52 metų britas Chalidas Masudas, surengęs mirtiną ataką prie Britanijos parlamento, tyrėjams vis dar išlieka neįminta mįslė – kaip, kodėl ir kada jis radikalizavosi.
Vienas atsakymas jau aiškus: po atakos netruko paaiškėti, kad vyras turėjo ryšių su Birmingamu. Maždaug prieš metus jis persikėlė į šį daugiau nei milijoną gyventojų turintį miestą, kur vienas iš penkių gyventojų islamą įvardija kaip savo religiją.
Birmingamo musulmonų bendruomenės pripažįsta, kad jų miestas ir islamistinis ekstremizmas susiję. Teigiama, kad skurdas ir narkotikai padaro jaunuolius pažeidžiamus – tuo pasinaudoję ekstremistai juos įtraukia į džihadą. Tačiau Birmingamo musulmonai piktinasi vis blogėjančia miesto reputacija ir pabrėžia, kad dauguma miesto musulmonų didžiuojasi būdami demokratinės šalies piliečiais ir laikosi jos įstatymų.
Vis dėlto daugelis sutinka, kad Birmingamas tapo prieglobsčiu nuo antiislamiškų nuotaikų, kartais neapykantos, kuri pastaruoju metu paplito Europoje ir kitose pasaulio vietose. Dėl antiislamiškų komentarų prieš porą metų turėjo atsiprašyti ir „Fox News“ terorizmo komentatorius, nes jis Birmingamą pavadino musulmonišku miestu, į kurį nemusulmonai net nekelia kojos.
Iš Birmingamo, antro pagal dydį Britanijos miesto, kilęs neproporcingai didelis skaičius nuteistų ar išaiškintų islamistų kovotojų, įskaitant ir susijusius su Rugsėjo 11-osios atakomis JAV bei praėjusių metų atakomis Briuselyje.
Birmingamas tapo gimtuoju miestu ir pirmajam Britanijos mirtininkui, čia taip pat „Al-Qaeida“ sumanė susprogdinti komercinį lėktuvą. Kauke veidą prisidengęs Somalio ekstremistinės grupuotės „Al-Shabaab“ kovotojas, vaizdo įraše džiaugdamasis britų kario nužudymu, pabrėžė, kad Birmingamas yra svarbiausias kovotojų šaltinis. Ne kartą girdėta, kad „Islamo valstybės“ vaizdo įrašuose žmonės kalba su britišku akcentu – juos tyrėjai taip pat sieja su Birmingamu.
Antiterorizmo ekspertai aiškina, kad Birmingame ekstremistų tinklas daug geriau išplėtotas nei 7 mln. gyventojų turinčiame Londone. Būtent dėl to vykdant tyrimą dėl islamistinių veiksmų daugelio akys pirmiausia krypsta į Birmingamą.
Viena iš priežasčių, kodėl Birmingamas tampa patrauklia vieta ekstremistams, tai, kad mieste labai didelė ir įvairi musulmonų bendruomenė, todėl jie pernelyg neišsiskirdami gali ramiai gyventi mieste ir bandyti pritraukti naujų pasekėjų.
Didžiausiuose Birmingamo musulmoniškuose rajonuose mečetės siūlo šariato teisės pasitarimus šeimos klausimais. Po pamokų vaikai eina į Madrasas – religines mokyklas, kurių skaičius auga, nes vis daugiau tėvų nori vaikus išmokyti skaityti Koraną. Net valstybės finansuojamos mokyklos dažnai prisitaiko prie religinių reikalavimų – pavyzdžiui, leidžiama pietinė malda, trumpinamas mokymosi laikas ramadano mėnesį.
Daugeliui pašaliečių atskirtis Birmingame akivaizdi ir gąsdinanti. Tačiau musulmonai gyventojai, ypač moterys, sako, kad jų bendruomenėse itin saugu. Sara Begum dėvi veidą dengiantį nikabą ir sako retai paliekanti musulmoniškąjį rajoną, nes bijo būti įžeista ar patirti smurtą. Moteris pasakoja, kad neseniai grupė dešiniųjų britų jaunuolių užpuolė jos musulmonę draugę ir nuplėšė jos galvos apdangalą vidury gatvės, šalia Birmingamo geležinkelio stoties.
Musulmonų bendruomenė buvo pasipiktinusi, kai policija musulmoniškuose rajonuose slapta pristatė vaizdo kamerų. „Neatrodė, kad tai daroma dėl mūsų saugumo“, – britų žurnalistams teigė vieno musulmoniško Birmingamo rajono gyventoja Nicola Benjahia. Tačiau ji taip pat pripažįsta, kad iš dalies musulmoniški rajonai nėra saugūs jaunimui, čia veikia ekstremistų gaujos, kurios bando prisivilioti jaunų musulmonų. Moters sūnus, 19-metis Rašidas 2015 m. paliko Britaniją ir persikėlė į Siriją, o po šešių mėnesių žuvo.
Todėl N. Benjahia įkūrė nevyriausybinę organizaciją ir padeda kitiems tėvams pastebėti pirmuosius vaikų radikalėjimo ženklus. Moteris kilusi iš Velso. Ji atsivertė į islamą, kai ištekėjo už vyro, kilusio iš Alžyro. Ji mano, kad kažkas iš Birmingamo padėjo jos sūnui radikalizuotis.
Antiterorizmo ekspertai teigia, kad ekstremistų tinklai veikia kaip mafija. Jie leidžia specialią literatūrą, rengia susitikimus, kuriuose skelbiama jų ideologija, naudojasi mečetėmis, kad surinktų lėšų savo veiklai, ir stengiasi į savo būrius priimti pažeidžiamiausius, nepasiturinčius, smurtą šeimose patiriančius jaunuolius – jiems siūlo tapti naujos stiprios džihadistų šeimos dalimi.