„Mes nesame akli ir matome, kas vyksta, – antradienį sakė JAV valstybės sekretorius Johnas F. Kerry, kuris ruošėsi Sirijos tarpininkų susitikimui Miunchene. – Mes visi labai, labai gerai žinome, koks kritinis yra šis momentas“.

J. Kerry tris mėnesius stengėsi suvesti visas įtakingiausias šio konflikto puses – pradedant Sirijos prezidentą Basharą al Assadą palaikančia Rusija bei Iranu ir baigiant Jungtinėmis Valstijomis bei jų sąjungininkėmis, palaikančiomis opoziciją, kad jos pamėgintų rasti politinį sprendimą, kuris leistų susitelkti ties kova su „Islamo valstybe“, rašo „The Washington Post“.

Nors Miunchene vykusiose derybose galingosios šalys penktadienį susitarė dėl ambicingo plano per savaitę nutraukti karo veiksmus šioje šalyje ir smarkiai padidinti humanitarinės pagalbos pasiekiamumą, toks susitarimas – labai trapus.

Taikos derybų žlugimas gali priversti JAV prezidentą Baracką Obamą priimti sprendimą, kuriam jis ilgai priešinosi – paremti ir dar geriau apginkluoti sukilėlių grupuotes, kurių įsipareigojimu kurti demokratišką ir pasaulietišką Siriją jis nepasitiki.

Pastarosiomis dienomis Rusijai pradėjus bombarduoti opozicijos pajėgas į šiaurę nuo sukilėlių tvirtovės Alepo, buvo atkirstos opozicijos aprūpinimo linijos ir iškilo grėsmė, kad vyriausybę palaikančios pajėgos visiškai apsups miestą.

Praėjusią savaitę B. Obamos administracijai nusiųstame laiške Rusija pasisiūlė nutraukti bombardavimus nuo kovo 1 dienos.

Rusijos bombardavimai taip pat leido į šiaurę pasistūmėti provyriausybinėms sausumos pajėgoms, daugiausia sudarytoms iš Irano apmokytų Irano bei Irako karinių formuočių ir Libano šiitų grupuotės „Hezbollah“ – dabar jos yra per 20 mylių nuo Turkijos sienos – tame pačiame rajone, kur Jungtinės Valstijos ir Turkija planavo suformuoti opozicijos kontroliuojamą zoną, iš kurios būtų galima kovoti su „Islamo valstybe“, artėjančia iš rytų.

Neseniai uždarytos sienos su Turkija link pajudėjo dešimtys tūkstančių naujų pabėgėlių iš Alepo ir jo apylinkių. „Mercy Corps“, viena iš kelių šiems pabėgėliams padedančių pagalbos agentūrų, antradienį sakė, kad jos ištekliai netrukus išseks.

Jei Alepas būtų visiškai apsuptas, „mieste liktų iki 300 tūkst. gyventojų, kurie būtų atkirsti nuo humanitarinės pagalbos, kol nebūtų suderėta dėl tiekimo per apsupties liniją“, sakė Jungtinės Tautos (JT).

Europoje, kurią užplūdo beveik milijonas migrantų ir pabėgėlių iš šio regiono, daugiausia sirų, kilo politinė ir socialinė įtampa, kelianti grėsmę pastaruosius 70 metų statytiems Europos vienybės pamatams.

„Pradėjo ryškėti skilimo linijos, kurias manėme įveikę“, - teigė Vokietijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Peteris Wittingas, kuris susiklosčiusią padėtį pavadino egzistencine grėsme Europai.

„Jungtinės Valstijos ilgai nesiryžo pripažinti, kad tai kur kas svarbesnis dalykas negu visa kita, ką patyrėme nuo Europos Sąjungos (ES) pradžios, – sakė P. Wittingas. – Mes to nepastebėjome anksčiau, buvome visiškai nepasirengę. Mes nekaltiname Jungtinių Valstijų. Šiai šaliai reikia laiko, kad ji suprastų, kaip tai rimta“.

Vokietijai teko didžiausia migrantų ir pabėgėlių našta, tuo tarpu kai kurios rytinės ES narės jiems uždarė sienas.

Derybų „farsas“

JAV ryšiai su partnerėmis pradėjo artėti konflikto link. Sąjungininkės būgštauja, kad B. Obamos administracija yra akla Rusijos ir Irano grėsmei, nes yra įsitikinusi, kad su šiomis šalims galima tartis diplomatiškai, ir apeliuoja į bendrą rūpestį dėl „Islamo valstybės“ ekspansijos.

Vienas aukštas pareigūnas iš JAV artimos valstybės minėtų derybų eigą pavadino farsu. Pasak pareigūno, nerealistiška tikėtis, kad opozicijos atstovai sės prie derybų stalo, kai jų pajėgas naikina ir civilius gyventojus badu marina Rusijos bombardavimai ir jų įgalintos vyriausybės pergalės, nors tai pažeidžia JT rezoliucijas, kurias Maskva sutiko pasirašyti, kad prasidėtų šios derybos.

Tiesmukai kalbėjęs pareigūnas, kuris sakė, kad JAV vadovavimas vis dar yra būtinas, norint, kad šis karas pasibaigtų, nenorėjo nurodyti savo pavardės ar pilietybės.

Prie fronto linijos atsidūrusi Turkija, NATO ir JAV vadovaujamos koalicijos prieš „Islamo valstybę“ narė, blaškosi tarpo savo prioritetų ir būgštauja, kad JAV aljansas su Sirijos kurdais, kovojančiais su teroristais, suteiks postūmį ir Turkijos kurdams, siekiantiems nepriklausomybės.

Tuo metu, kai provyriausybinės pajėgos stumiasi į šiaurę nuo Alepo, kurdų kovotojai Sirijos šiaurės vakaruose juda tos pačios teritorijos link.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareikalavo, kad Jungtinės Valstijos pasirinktų tarp Turkijos ir Sirijos kurdų demokratinės vienybės partijos. Kai JAV valstybės departamento atstovas spaudai Johnas Kirby šią savaitę pareiškė, kad JAV Sirijos kurdų nelaiko teroristais, nors Turkija mano priešingai, Ankara praėjusį antradienį išsikvietė pasiaiškinti JAV ambasadorių Johną R. Bassą.

Šį mėnesį turėjusios prasidėti derybos tarp Sirijos vyriausybės ir opozicijos buvo įšaldytos, kai sukilėlių atstovai pareiškė nesėsiantys prie stalo, jei vyriausybė nesuteks humanitarinės prieigos prie apsiaustų vietovių ir nepaleis įkalintų moterų bei vaikų.

Susitikimas Miunchene, iš pradžių turėjęs aptarti derybų pažangą, tapo paskutinėmis pastangomis jas pradėti.

Išdegintos žemės taktika

J. Kerry seniai siekia ryžtingesnės JAV politikos, negu B. Obama leidžia. Tačiau jis taip pat įsitikinęs, kad jei derybos gali prasidėti, tai B. al Assadas galiausiai bus nušalintas nuo valdžios, o Rusijai neišvengiamybės akivaizdoje teks su tuo susitaikyti.

Kol kas atrodo, kad Maskvą labiau domina jėgų pusiausvyros koregavimas mūšio laukuose, kur vos prieš kelis mėnesius dominavo sukilėliai – taip ji siekia sustiprinti B. al Assado pozicijas prieš prasidedant deryboms dėl jo ateities.

Antradienį netoli Sirijos ir Turkijos sienos sukilėliai sakė būgštaujantys, kad juos išduos šalys, kurias jie laikė savo sąjungininkėmis – labiausiai Jungtinės Valstijos. Be naujų reikšmingesnių ginklų ir amunicijos injekcijų jie teigė neatlaikysiantys kombinuoto puolimo – Rusijos bombardavimų ir provyriausybinių sausumos pajėgų atakų.

„Rusija yra antroji galingiausia valstybė pasaulyje, ir Rusija visą savo galią nukreipė prieš sukilėlius, - teigė politikas Mohammedas Adibas iš „Jabhat Adib“ – pagrindinės sukilėlių grupuotės, kovojančios šiaurinėje Alepo provincijoje. – Jie naudoja išdegintos žemės taktiką ir jiems nerūpi, ką pasakys tarptautinė bendruomenė“.

„Problema ta, kad režimo bičiulės yra tikrai geros bičiulės ir suteikia daug paramos. Tuo tarpu mūsų draugai kartais paremia, o kartais – ne“, - sakė jis.

Nors sukilėliai nesitiki, kad gautų priešlėktuvinių raketų, kurios turėtų reikšmingą įtaką jėgų pusiausvyrai, jie teigė vis dar puoselėjantys viltį gauti naujesnių ginklų, įskaitant naujos kartos TOW raketų, kurios efektyviai naikino pasenusius Sirijos vyriausybės tankus, modelius. Tiesa, jos nepadėtų prieš naujai pristatytus Rusijos tankus T-90.

M. Adibas ir kiti sukilėlių atstovai teigia, kad jei opozicijos pajėgoms nepavyks atsitiesti, jos gali prisijungti prie radikalesnių organizacijų, įskaitant ir „Islamo valstybę“.

„Žmonės jokiomis aplinkybėmis nepasiduos B. al Assadui, – sakė sukilėlių grupuotės „Noureddin al Zinki“ politinis patarėjas Khaledas Shihabeddine`as. – Jei viskas liks taip, kaip yra, be jokios paramos ir jokių kliūčių Rusijai, sukilėliai bus įstumti į kampą ir tuomet... visos galimybės bus atviros“.