Tačiau nepaisant jos bendro pobūdžio pritarimo dėl D. Trumpo išrinkimo ir visų liaupsių, D. Trumpo patarėjo Stepheno Bannono išsakytų jos Dešiniojo fronto partijai (ir ypač pagyrų jos dukterėčiai, kuri, anot S. Bannono, tokia jauna tapo Europos „dešiniųjų roko žvaigžde“), M. Le Pen sako, kad „niekas jos partijoje“ nėra turėjęs ryšių su S. Bannonu ar kitu nariu iš laikinosios D. Trumpo administracijos.
Iš tiesų jos ir jos dukterėčios paminėjimas išmušė M. Le Pen iš vėžių. Dešiniajame fronte yra asmenų, kurie turi ilgalaikių ryšių su respublikonų lyderiais, bet ne su D. Trumpu, pareiškė ji. „Aš...aš, – sakė ji svarstydama, skaičiuodama. – Manau, šie ryšiai sustiprės, kai būsiu išrinkta prezidente.“
Taigi D. Trumpas, S. Bannonas ir jos dukterėčia kiek sutrikdė M. Le Pen, o valandos trukmės konferencijoje su AAPA žiniasklaidos asociacija (kuri praktiškai ignoravo galimus jos oponentus Prancūzijos prezidento rinkimuose kitą balandį) ji labai aiškiai kalbėjo apie du asmenis: apie Hillary Clinton, kuri, regis įkūnija viską, ko ji nekenčia, ir apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris, regis, nieko blogo negalėtų padaryti.
Paklausta, ar Rusijos kibernetinis šnipinėjimas ir kibernetiniai įsilaužimai gali kelti grėsmę prezidento rinkimams Prancūzijoje, M. Le Pen pavertė klausimą tulžinga H. Clinton kritika, pavadino ją numylėtine, kuriai nepasisekė.
Amerikos žvalgybos bendruomenės kuriami kibernetinių išpuolių scenarijai yra hipotezės apie nusikalstamus veiksmus, kurios skamba kaip senos priekabios kalbos, kuriose „kad ir kas atsitiktų, kalti rusai“, pareiškė M. Le Pen.
Ji sutiko, kad yra ir kažkiek faktų, tiesa, turėjo omenyje tuos, kurie iškilo per „WikiLeaks“, o, anot Amerikos žvalgybos, prieš tai buvo rusų tarpininkų nutekinti australų anarchistui Julianui Assange‘ui. Ji turėjo omenyje medžiagą iš H. Clinton rinkimų kampanijos vadovo Johno Podestos elektroninio pašto, į kurį buvo įsilaužta.
Anot M. Le Pen, buvo atskleistos „giliausios ponios Hillary Clinton mintys ir jos duoti įsipareigojimai“ kai kuriems finansų sferos galingiesiems.
(Tarp J. Podestos elektroninių laiškų, nutekintų per „WikiLeaks“, buvo ir H. Clinton kalbų, kurias ji sakė už uždarų durų „Goldman Sachs“ ir kitoms grupėms.)
M. Le Pen teigė esanti apstulbusi, kad amerikiečiai piktinasi nešvariais kibernetinio šnipinėjimo triukais, o juk buvęs JAV žvalgybininkas Edwardas Snowdenas, šiuo metu gyvenantis Rusijoje, atskleidė, kad JAV nelegaliai sekė praktiškai visus Europos lyderius.
„Mažų mažiausia, ką galima pasakyti, – sakė M. Le Pen, – tai nėra draugiški veiksmai, tai nėra nei gerbtina, nei derama.“
Taigi M. Le Pen pareiškė „nejaučianti nuogąstavimų“ dėl to, kad Rusijos kibernetinis įsilaužimas gali turėti įtakos rinkimams, o paskui nusitaikė į H. Clinton ir mestelėjo, kad visa ta kibernetinių įsilaužimų istorija tėra pasiteisinimas dėl nesėkmės – „ji buvo sistemos numylėtinė, žiniasklaidos numylėtinė, pasaulio politinės klasės numylėtinė, <...> bankų numylėtinė“.
Kaltinti rusus, nes žmonės prieš visa tai balsavo – „apgailėtina“, sakė M. Le Pen.
Rusų (sovietų) nereikėtų kaltinti ir dėl Šaltojo karo. Kaip M. Le Pen neseniai sakė CNBC, amerikiečiai pradėjo Šaltąjį karą. Tas pats ir su karu Ukrainoje – viskas prasidėjo, nes Europos Sąjunga mėgino nuteikti Ukrainą prieš Rusiją, paskui suorganizavo perversmą, paskui, remiama JAV, išrinko antirusišką vyriausybę šalyje, kurioje, „kaip visi žinome“, dalis žiūri į Rytus, dalis – į Vakarus.
V. Putinas nekaltas ir dėl žudynių Sirijoje, nes, „kaip visi žinome“, nėra tokio dalyko kaip nuosaiki opozicija B. Assado režimui, sakė M. Le Pen AAPA praėjusį penktadienį. Jos teigimu, Rusijai, Prancūzijai ir JAV reikia susivienyti prieš tai, kas kelia iš tiesų didžiulę grėsmę – prieš islamo fundamentalizmą.
Ir taip toliau.
Jos paklausė, ar svarbu, kad ji gavo savo kampanijos finansavimą iš Rusijos banko. Jos atsakymas – joks prancūzų bankas nebūtų finansavęs kampanijos (kas yra tiesa), o kai paimi iš banko paskolą, jis nekontroliuoja tavo gyvenimo, tiesiog reikia grąžinti paskolą.
M. Le Pen – sumani, gabi, aiškiai reiškia mintis, o kai kalba apie Prancūziją, jos nacionalizmo ir socializmo derinys tikrai gali užtikrinti jai pergalę antrame prezidento rinkimų ture gegužės mėnesį.
Paklausius, kaip ji kalba apie JAV ir Rusiją, gali susidaryti įspūdis, kad ji puikiai išmano aktualius dalykus, kur kas geriau ir išsamiau nei D. Trumpas.
Vienintelė akimirka, kai ji, regis, prarado pusiausvyrą, buvo tada, kai paminėjo jos dukterėčią Marion. Pastaroji prisijungė prie tėvo Jeano Marie, įkūrusio Nacionalinį frontą, ir daug metų maitino žiniasklaidą vos ne fašistine retorika. Marine pašalino jį iš partijos, nuo tada jos santykiai su „roko žvaigžde“ Marion gana įtempti.
Visi kalba apie vidinę nesantaiką Nacionaliniame fronte.
Ironiškiausia, kad nepaisant M. Le Pen gebėjimo mobilizuoti didelę dalį Prancūzijos elektorato, H. Clinton nuodėmių vardinimo ir fotografiškai tikslios atminties apie Rusijos dorybes, jos šeimos nesantaikos gali tapti jos partijai fatališka klaida.
Tokia įvykių analizė šiuo metu pateikiama Prancūzijoje. Tiesa, kaip ir analizės prieš „Brexit“ ir prieš D. Trumpą, gal tai tėra norai.