Tinklaraštininkas teh-nomad tvirtina, jog „20 valandą Kryme buvo balsavę 1 mln. 250 tūkst. 426 žmonės. Šis rezultatas neapima duomenų iš Sevastopolio“.
„Skaičiuojant su Sevastopoliu, balsavo 1 mln. 724 tūkst. 563 žmonės“, - teigia minėtosios komisijos pirmininkas M. Malyševas.
Tinklaraštininkas rekomenduoja suskaičiuoti: 1 724 563-1 250 426= 474 137. Tai reiškia, jog Sevastopolyje balsavo 474 tūkst. 137 žmonės.
2013 metų pabaigoje, remiantis statistiniais duomenimis, Sevastopolyje gyveno 385 tūkst. 462 žmonės. Šis skaičius apima ir skaičių vaikų, kurie neturi balsavimo teisės.
474 137 - 385 462 = 88675. Tai reiškia, jog Sevastopolyje balsavimo metu stebuklingai atsirado 88 tūkst. 675 žmonės. Dar šiek tiek matematikos: 474 137 /385 462*100=123%. Taigi Sevastopolyje balsavo 123 proc. rinkėjų, išvadą pateikia tinklaraštininkas.
DELFI primena, kad už prisijungimą prie Rusijos pasisakė 96,77 proc. Krymo referendumo dalyvių.
Duomenys, gauti patikrinus visus sekmadienį Kryme vykusio referendumo biuletenius, rodo, kad už Krymo prisijungimą prie Rusijos pasisakė 96,77 proc. balsavusiųjų.
Tai pirmadienį paskelbė Krymo referendumo komisijos pirmininkas Mychaila Malyševas, pristatydamas galutinius plebiscito rezultatus.
„Už prisijungimą prie Rusijos pasisakė 1 233 022 referendumo dalyvių (96,77 proc. balsavusiųjų)“, - nurodė jis per spaudos konferenciją, kurią transliavo televizija.
Iš viso referendume dalyvavo 1 274 096 žmonių arba 83,1 proc. tokią teisę turėjusių rinkėjų.
„Už Krymą Ukrainos sudėtyje pasisakė 31 997 žmonės - 2,51 proc. balsavusiųjų. Negaliojančiais pripažinti 9 097 biuleteniai - 0,72 proc.“, - sakė M.Malyševas.
Sekmadienį referendume rinkėjams buvo pateikti du alternatyvūs klausimai: „Ar palaikote Krymo pakartotinį prisijungimą prie Rusijos su Rusijos Federacijos subjekto teisėmis?“ (taip arba ne) ir „Ar palaikote 1992 metų Krymo Respublikos konstitucijos atkūrimą ir Krymo, kaip Ukrainos dalies, statusą?“ (taip arba ne).
M.Malyševas taip pat pažymėjo, jog referendumo komisija dėl balsavimo neužregistravo nė vieno skundo.
Ukraina smerkia Rusijos „provokacijas“ ir pajėgų telkimą pasienyje
Ukrainos užsienio reikalų ministras pirmadienį pasmerkė Rusijos vykdomas „provokacijas“, perspėdamas apie pajėgų telkimą abiejų šalių pasienyje ir „politinių turistų“ siuntimą į Ukrainos rytinius regionus.
„Esame labai susirūpinę dėl Rusijos pajėgų kiekio prie (sienos)“, – ministras Andrijus Deščycia sakė po derybų su NATO vadovu Andersu Foghu Rasmussenu.
Kijevo laikinoji vyriausybė taip pat susirūpinusi dėl „Rusijos politinių turistų skaičiaus Ukrainos rytiniuose regionuose ir dėl Rusijos mėginamų organizuoti provokacijų skaičiaus“, pažymėjo A.Deščycia.
Pasak jo, dabartinė padėtis yra panaši į buvusią Gruzijoje 2008 metais, kai Rusija pasiuntė savo pajėgas, kad apsaugotų separatistinių regionų – Abchazijos ir Pietų Osetijos – nepriklausomybę.
Ukraina stengiasi elgtis apdairiai, kad nebūtų įtraukta į karinę eskalaciją, pažymėjo jis.
„Instruktuojame savo kariškius, taip pat patariame kitiems žmonėms nepasiduoti provokacijoms“, - sakė A.Deščycia, pabrėždamas Kijevo pastangas pasitelkus diplomatines priemones siekti taikaus šio konflikto sureguliavimo.
A.F.Rasmussenas jokių komentarų neišsakė, tačiau kiek anksčiau pareiškė, kad Rusijos intervenciją į Ukrainą, ypač jos veiksmus Kryme, laiko grėsme Europos saugumui.