Interviu naujienų agentūrai AFP konservatyvių pažiūrų premjeras sakė, jog mažiau turtingos ES šalys, kurios yra priklausomos nuo Briuselio paramos, turėtų atsilyginti padėdamos palengvinti jų vakarinių Europos kaimynių migrantų naštą.
„Kai mokesčių mokėtojai (turtingesnėse Europos šalyse) skiria pinigų Europos solidarumui, mes esame laimingi. Tačiau kai jie turi problemų – nes migrantų srautas yra daugiausiai nukreiptas į jas – tada, mano nuomone, mes taip pat turime pademonstruoti solidarumą ir savitarpio pagalbą“, – pridūrė B.Borisovas.
Migrantų krizė padalijo Europą į dvi stovyklas – Vakarų Europos šalys palaiko ES migrantų kvotų sistemą, paskirstant prieglobsčio prašytojus po ES nares, o kelios Vidurio ir Rytų Europos šalys, ypač Vengrija, Lenkija ir Slovakija, nepritaria šiam 2015 metų pabaigoje priimtam mechanizmui.
Bulgarija išsiskyrė iš buvusių sovietinio bloko valstybių šią savaitę patvirtindama, kad yra pasirengusi priimti jai skirtus 1200 pabėgėlių, jeigu šie sutiks persikelti gyventi į tą šalį.
„Nesvarbu, ar tai bus 1 200 ar 2 000 žmonių – mes įsipareigojome juos priimti“, – sakė B.Borisovas ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP.
Kol kas tik du Irako pabėgėliai sutiko būti perkelti į Bulgariją iš kitų ES šalių, tačiau vienas iš jų iš šalies jau pabėgo.
„Migrantai nenori pasilikti Bulgarijoje. Jie nori Švedijos, Liuksemburgo, Šveicarijos. Ar mums reikia pastatyti kalėjimą ir laikyti juos jėga, ar ką?“, – retoriškai klausė B.Borisovas.
Bulgarijos ministras pirmininkas, buvęs asmeninės apsaugos pareigūnas, skeptiškai įvertino ES „solidarumo įnašą“ arba 250 tūkst. eurų baudą už kiekvieną pabėgėlį, kurio atsisakys ES narės.
Vengrija trečiadienį numatytas baudas kvotų nevykdančioms valstybėms pavadino „šantažu“, o Lenkija jį palygino su balandžio pirmosios pokštu.
„Pats laikas Europos Sąjungos narėms surasti mechanizmus, kurie veiktų praktikoje, o ne tik smerkti vienoms kitas maždaug tokiais pareiškimais „kas nepritars migrantų perkėlimui, turės mokėti baudas ir dar kaip nors“, – kalbėjo B.Borisovas.