Praėjus daugiau nei metams po paskutinių mirtinų išpuolių Briuselyje, jo gatvėje matyti gausiai ginkluotus vyrus ir moteris tapo kasdieniu reiškiniu, o išmokti gyventi su mintimi, jog tai gali pasikartoti bet kada teko kiekvienam.
Trečiadienį, po nepavykusio teroro akto centrinėje miesto stotyje, Briuselio gatvės nebuvo tuščios, nebuvo ir nuolatinio sirenų gausmo, kurį atsimena kiekvienas buvęs Briuselyje po mirtinų atakų oro uoste ir metro.
„Mums ir taip pasisekė, kad gyvename Briuselyje, o ne Alepe ar Bagdade“, – nusišypso Noelas Guiot, stovėdamas šalia Europos Parlamento, laukdamas tinkamo laiko grįžti kalbėti konferencijoje apie migraciją. Po politikos studijų jis dabar ieško darbo Belgijos administracijoje.
„Mums pasisekė šį kartą, kad ataka buvo nevykusi, aš pats gyvenu šalia centrinės stoties, ir tą vakarą planavau į ją eiti, – pasakoja Noelas, – Vakar nebuvo aukų, todėl aš manau, žmones nesijaučia įbauginti. Mums pasisekė“.
Trečiadienį Europos kvartale nesimatė didesnių saugumo pajėgų, kurios jau ir taip nebekrenta į akis po daugiau nei metų patruliavimo gatvėse. Turistai, lankytojai ir darbuotojai laisvai zujo tarp pastatų, kavinių ir darboviečių. Susidaro įspūdis, kad prie tokių įvykių žmonės čia jau pripratę - akimirkai miestas sustoja ir eina toliau.
Christofas dirba Europos Parlamento administracijoje, dėl to prašė neminėti jo pavardes. Užbaigdamas savo pietų patrauką, apsuptas kolegų ir gausių parlamento lankytojų, Christofas gūžteli pečiais: „Šį kartą mes jau žinojome, kad teroro aktas nepavyko, dėl to buvo mažiau sumaišties.“ Jis taip pat dirbo parlamente prieš daugiau nei metus, kuomet teroro ataka visai šalia esančioje Maalbeeko stotyje nusinešė tuzinus žmonių gyvybių.
„Tuomet žinojome, jog buvo daug aukų, o informacijos buvo maža – vyko daug sumaišties. Aišku ir šį karta pamatėme, kad grėsme vis dar išlieka ir tiesiog reikia išmokti su tuo gyventi“, – sakė jis.
„Nuo praėjusių atakų visi mūsų langai turi daugiau apsaugos nuo sprogimų, įrengtos antrinės patikros pastato viduje. Tačiau nieko naujo nebuvo po vakar“, – teigė vyriškis.
Pusantro kilometro nuo Europos institucijų esančioje centrinėje stotyje, kurioje nesėkmingai bandė susisprogdinti užpuolikas, saugumo pajėgų kiekį lenkė tik būrys vietinių ir tarptautinių žurnalistų. Kaip ir seniau, kameros ir palydoviniu signalu ginkluoti reporteriai stovėjo šalia kariuomenes sunkvežimių.
Srautas žmonių traukė pro akylus karius, kurie demonstratyviai apžiūrėdavo netoliese paliktus automobilius. Tačiau, šią dieną ant jų veidų jau nebebuvo matyti nuobodulio.
Belgė studentė Ameleen Dill negalėjo vykti į universitetą, nes kurį laiką stotis buvo uždaryta. „Taip, iš tiesų gana bijojau šiandien eiti į stotį,“ – pripažįsta Ameleen. „Labai nepatogu, jog negaliu naudotis stotimi. Bet dabar jaučiuosi saugiau, nes, kaip matau, ją dabar labiau saugo,“ – sakė Ameleen. Ar apsauga neturėjo būti akylesne po praėjusių metų teroro išpuolių, Ameleen nesutinka – „Juk jie greitai nukovė užpuoliką.“ Tačiau, lyginant su praėjusiais metais, Ameleen pripažįsta, kad vis dėlto būdama Briuselyje jaučiasi arčiau pavojaus.
Tačiau turizmo mastai Briuselio senamiestyje byloja, jog didžioji dauguma nesijautė esantys pavojuje. Robertas ir Erika Pittuck, turistai iš Škotijos, ilsėjosi pavėsyje žymioje „Grand Platz“, apsupti būrio kitų keliautojų.
„Vakarykščiai įvykiai nieko nepakeitė. Mums padarė didelį įspūdį, kaip greitai ir efektyviai Belgijos pajėgos susitvarkė su viskuo,“ – sakė Robertas. „Mes jaučiamės saugūs dėl gausių policijos ir kariuomenės pajėgų mieste,“ - prideda Erika.
Atostogauti Belgijoje jie nusprendė seniai, o bilietus pirko dar prieš šešis mėnesius. „Nei praeiti, nei šie įvykiai nedarė įtakos, niekad nebūtume pagalvoję, jog reikia geriau nevažiuoti, – sakė Robertas – o galbūt teroristai jau taikysis į vietas, kurių prieš tai nepuolė“.
Dienai besibaigiant ir toliau kaitinant vasarinei karščio bangai, minios žmonių pasileido į artimiausius barus, laikydamasios tikros belgiškos tradicijos, kurios nesugebėjo pristabdyti nei praėję, nei pastarasis teroro išpuolis.