Referendumas praėjo, balsai suskaičiuoti, sukrėtimo bangos sklinda po visą pasaulį. Britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas pranešė atsistatydinąs, svaro vertė smuko, o akcijų rinkos, pradedant Tokijumi, baigiant Niujorku, patyrė sukrėtimą. Kremlius ir kraštutinių dešiniųjų nacionalistų partijos Europoje džiūgauja.
Kaip ir Donaldas Trumpas, kuris praėjus kelioms valandos po „Brexit“ rezultatų paskelbimo nusileido Škotijoje ir pareiškė: „Jie susigražino savo šalį, tai puiku... Visame pasaulyje žmonės įpykę.“
D. Trumpo entuziazmui antrino dešinieji politikai, prijaučiantys rasizmui ir ksenofobijai.
Prancūzijos visuomenės ir politikos veikėja Marine le Pen, kuri norėtų, kad Prancūzija išstotų iš Europos Sąjungos (ES), manoma, didele persvara gali laimėti pirmą prezidento rinkimų raundą.
Toliau – Rusija, kuri aneksavo Krymą ir pradėjo hibridinį karą Ukrainoje, nes šios šalies gyventojai norėjo artimesnių ryšių su ES ir atsitolinti nuo Kremliaus.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui viskas, kas kenkia Vakarų Europos vienybei, yra pliusas. Buvęs JAV ambasadorius Maskvoje Michaelas McFaulas tiesiai šviesiai sako, kad „referendumo JK rezultatai yra Putino pergalė“.
Atsakingesni lyderiai gana desperatiškai stengiasi užsitikrinti pasitikėjimą ateityje.
Nepopuliarus Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as su jam neįprastu iškalbingumu pareiškė, kad ES reikėtų persvarstyti, kodėl ji funkcionuoja ir pridūrė, kad tai „didingas sumanymas, ne tik didelė rinka“.
Na bet prireiks mažiausiai dvejus metus truksiančių derybų, kol sužinosime, kaip viskas prastai (arba gerai), ir ar gali išgyventi didelė rinka, juo labiau – išlikti didingas sumanymas. Dabar sukasi daugybė klausimų.
Kai beatsistatydinantis britų premjeras Davidas Cameronas sakė paguodos kalbą apie Britanijos žmonių sprendimą pasitraukti iš ES, jis paminėjo du dalykus, kurie britams turėtų būti ypač aktualūs: „Užtikrinu Europos valstybėse gyvenančius britus ir čia gyvenančius Europos piliečius, kad staigių pokyčių nebus.“ Na, galime preziumuoti, kad šiuo atveju „staigus“ reiškia, kad jie gali likti pietų ir netgi iki vasaros pabaigos.
D. Cameronas pridūrė, kad iš pradžių nepasikeis žmonių galimybės keliauti, prekių judėjimas, paslaugų pardavimas. Be abejonės, Europai nusprendus, ką daryti, bus pokyčių laikotarpis. Neapsirikime – kamuolys dabar Europos, ne JK aikštelėje.
Paskui D. Cameronas ištarė iš tiesų reikšmingus žodžius: „Dabar turime pasirengti deryboms su ES.“ Tad jis paaiškino, kad „mes“ neapima jo, nes jis neketina vadovauti deryboms.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris pavadino balsavimą „liūdna diena Europai“ ir paragino sekmadienį surengti skubų ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, į kurį JK nekviečiama.
Praėjusį penktadienį Italijos ministras pirmininkas sušaukė skubų susitikimą spręsti klausimo, ką daryti, kai Europos rinkos darosi nebekontroliuojamos. Na o dieną prieš balsavimą jis parašė atvirą laišką JK, ragindamas pasilikti ES: „Tai būtų klaida, už kurią pirmiausia sumokėtų balsuojantieji. Kas iš tiesų nori, kad Britanija būtų maža ir izoliuota?“
Klausimų tebeturi 2,2 mln. užsienyje gyvenančių britų ir 1 mln. britų, turinčių vasarnamius Italijoje, Ispanijoje ir Graikijoje. Vienintelis užtikrintas dalykas tai, kad bus pokyčių, o pokyčiai nebūtinai bus į gera.
51 m. britų verslininkas Ianas McHugh, kuris 2012 m. nusipirko vilą Toskanoje, ketino išėjęs į pensiją apsigyventi Italijoje. Jis, kaip ir daugelis kitų, buvo sukrėsti balsavimo rezultatų. „Jaudinuosi ne dėl to, kad bus sudėtingiau keliauti į ir iš Italijos. Jaudinuosi dėl sprendimo ilgalaikio poveikio ekonomikai tiek JK, tiek likusioms 27-ioms valstybėms, – sakė jis „The Daily Beast“. – Mums tikrai nereikia dar vienos recesijos.“
Situacija iš tiesų sudėtinga. Nekalbant apie tai, kaip JK pasitraukimas paveiks ES ekonomiką (tai labiausiai pajus šiaurinės šalys, turinčios pelningų verslo ryšių su JK), pasvarstykime, kas laukia Europoje gyvenančių ir dirbančių britų.
Viskas, kas įmanoma, pastatyta ant kortos. Europoje gyvenantys ir dirbantys britai dabar neturi rūpesčių dėl darbo leidimo, leidimo gyventi ar studentų vizų, jiems nereikia gauti europietiško vairuotojo pažymėjimo, nereikia mokėti pridėtinės vertės mokesčio viešbučiuose, atostogaujant, kaip tai daro amerikiečiai ar rusai.
Kitas klausimas – sveikatos apsauga ir pensijos. Kaip galės ne europiečiai (kokie bus britai) turėti tokių pat mokestinių lengvatų pensijoms? Ar dabar jie turės mokėti, jei staiga susirgs ES teritorijoje, kaip daro ne ES piliečiai?
Pasitraukimo iš ES šalininkai žadėjo, kad ES kitaip elgsis su JK piliečiais nei su visais kitais ne europiečiais. Regis, šį pažadą bus sunku tesėti. Šiuo metu Europa išgyvena didžiulę imigrantų ir pabėgėlių krizę, tad laisvas judėjimas tarp šalių sudėtingesnis. Vargu ar britai galės pasinaudoti asmens dokumentų patikros eile „tik ES piliečiams“.
Visi, išgyvenę ES penkerius metus ar ilgiau, gali prašyti ilgalaikio gyvenimo ES leidimo, ko, be abejonės, siekia daugelis britų užsienyje. Tiesa, minėtas leidimas turi apribojimų, taigi britai negalės balsuoti rinkimuose, taip pat gali būti reikalaujama jiems išmokti šalies kalbą, kaip rašoma ES interneto svetainėje apie užsieniečių teises. Praėjusį penktadienį toji svetainė žaibiškai pakibo, veikiausiai daugybė žmonių puolė ieškotis informacijos.
Ne mažiau svarbus klausimas – nuosavybė ir nekilnojamasis turtas. Šios srities įstatymai ES piliečiams ir ne ES piliečiams skiriasi. Bus sudėtinga gauti paskolą būstui, nes ES bankai automatiškai priskiria ne ES piliečius didesnės rizikos grupei.
Klausimų sąrašą būt galima tęsti ir tęsti...