Jei „Jin“ klasės atominiai povandeniniai laivai iš tikrųjų šiais metais išplauks į jūrą, Kinija pasieks branduolinių pajėgumų lygmenį, kuriuo šiuo metu didžiuotis gali tik JAV ir Rusija, arba netgi jas pralenkti, rašo „The Daily Beast“.
„Kinija turbūt įvykdys savo pirmą branduolinio atgrasymo patruliavimo misiją kažkuriuo metu 2016 m.“, - naujausioje kasmetinėje gegužės mėn. viduryje išleistoje ataskaitoje dėl Kinijos karinių pajėgumų įspėja Pentagonas. Kai tik „Jin“ klasės povandeniniai laivai išplauks į jūrą, Pekinas jau valdys branduolinę triadą iš sausumoje, ore ir jūroje dislokuojamų branduolinių ginklų.
Remiantis dominuojančia branduolinio karo teorija, tai iš tikrųjų būtų didelis pasiekimas.
„Pagal šią teoriją didelis branduolinio ginklo pristatymo sistemų pasirinkimas sukuria galimybę išlikti, komplikuodamas pirmąjį smūgį“, - teigė branduolinės geopolitikos ekspertas Jeffrey Lewisas iš James Martin branduolinio ginklo neplatinimo tyrimų centro.
Kitaip tariant, jei šalis turi branduolinius ginklus kuriuos galima paleisti iš sausumos, oro ar jūros, priešui tampa kur kas sunkiau tokią šalį užklupti netikėtai. Jei negali sunaikinti viso priešo branduolinio arsenalo, jis gali tau smogti atgal, taigi geriau tokio puolimo nė nedaryti.
Skirtingai, nei oro pajėgų bei sausumos pajėgumai, atominiai povandeniniai laivai gali nepastebimai gabenti ir paleisti balistines raketas, o sumedžioti tokius tylius laivus yra ypač sudėtinga. Būtent todėl balistines raketas gabenantys povandeniniai laivai vadinami antrojo arba atsakomojo smūgio ginklais, garantuojantys kerštą agresoriui.
Todėl žodis „atgrasymas“ tinka kuo puikiausiai, o Kinija galimai yra atsidūrusi ant atgrasymo pajėgumų sukūrimo ribos, kurių dauguma šalių paprasčiausiai negali sau leisti - tai yra ypač brangu. Vien atominio povandeninio laivo pastatymas bei naudojimas kainuoja daugiau nei milijardą dolerių.
Pranešama apie Kinijos turimus kelis šimtus branduolinių užtaisų, tačiau niekas, išskyrus Kinijos komunistų partijos vadovus ir galbūt aukščiausio rango užsienio žvalgybos tarnybas nežino tikslaus šių užtaisų skaičiaus.
Bet kuriuo atveju Kinija jų turi kur kas mažiau nei apie 7 tūkst. JAV ir Rusijos atskirai turimų užtaisų. Vis dėlto Kinijos branduoliniai pajėgumai yra didesni nei kitų pasaulio branduolinių galių. Na, galbūt vienintelė išimtis – Prancūzija. Lyginant su Pekinu Maskva ir Vašingtonas gali pasigirti kur kas didesniu branduolinių užtaisų pristatymo priemonių arsenalu.
Kinijos kariuomenė raketinių dalinių antžeminėse bazėse turi apie šimtą tolimojo nuotolio tarpžemyninių raketų. Kinijos karinių oro pajėgų bombonešiai H-6 pirmą kartą atomines bombas numetė XX a. aštuntajame dešimtmetyje, o modernios bombonešių versijos gali paleisti sparnuotąsias raketas, galinčias gabenti branduolinius užtaisus. Kai „Jin“ klasės povandeniniai laivai bus pagaliau pasieks operacinį pajėgumą, jie taps trečiu baigiamuoju Pekino sausumos, oro ir jūros atominės triados elementu.
Sąžininga būtų pasakyti, kad Kinijos laivai tam tikra prasme žaidžia gaudynes. Sovietų Sąjunga ir JAV dislokavo pirmuosius povandeninius laivus su balistinėmis raketomis dar Šaltojo karo metais, septintajame dešimtmetyje, o Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK) jų pėdomis nusekė netrukus.
Šiandien 14 JAV karinio jūrų laivyno „Ohio“ klasės povandeniniai laivai nekeldami triukšmo atlieka manevrus Ramiajame ir Atlanto vandenynuose ir yra pasirengę vos tik gavę nurodymą paleisti 24 raketas "Trident" su branduoliniais užtaisais.
Rusija, Prancūzija ir JK vis dar naudoja atominius povandeninius laivus, o Indija vysto savo projektą. Kinijos karinis laivynas pradėjo tobulinti savo raketas gabenti galinčius povandeninius laivus 1981 m. Eksperimentinis „Xia“ klasės laivas ir jo gabenama tarpžemyninė raketa JL-1 tapo tikromis technologinėmis nesėkmėmis, kurios niekada nebuvo panaudotos misijose.
Nuo 2007 m. Kinijos laivynas pastatė keturis „Jin“ klasės povandeninius laivus ir planuoja pastatyti dar keturis. Per 122 m ilgio „Jin“ klasės povandeninis laivas gali gabenti keliolika JL-2 raketų, kurių kiekviena gali įveikti 7242 km atstumą. Centrinėje Ramiojo vandenyno dalyje dislokuojami „Jin“ povandeniniai laivai galėtų smogti bet kurioje JAV dalyje esantiems taikiniams.
Jei „Jin“ šiais metais vis dėlto būtų pradėti dislokuoti, bus praėję 35 metų nuo pirmo Kinijos mėginimo pastatyti funkcionalų atominį povandeninį laivą. Vis dėlto tenka pripažinti, kad raketas gabenančio povandeninio laivo kūrimas – itin sudėtinga užduotis.
Tiesa, ši užduotis ne tik sudėtinga, bet dar ir brangi. Nors Kinija neatskleidžia „Jin“ projekto kainos, pakanka informacijos, kad JAV karinis laivynas ketina išleisti 97 mlrd. JAV dolerių (86,46 mlrd. eurų) tam, kad „Ohio“ klasės povandeniniai laivai būtų pakeisti keliolika naujų povandeninių laivų.
Raketas gabenantys povandeniniai laivai dideli ir sudėtingi, ne ką mažesnės ir paprastesnės yra jų gabenamos raketos. Tinkamos įgulos apmokymai ir efektyvios jų valdymo sistemos sukūrimas taip pat yra sudėtinga užduotis. Kinijos povandeniniai laivai susiduria su kokybės kontrolės problemomis.
„Nors yra aišku, kad Kinijos laivynas deda visas įmanomas pastangas šioms problemomis išspręsti, Kinijos branduolinių povandeninių laivų flotilės pajėgumai vis dar yra kelyje į brandą“, - teigiama Vašingtone įsikūrusios „Nuclear Threat Initiative“ organizacijos internetinėje svetainėje.
Akivaizdu, kad Pekinui branduolinės triados siekiamybė atrodo verta visų šių pastangų ir išlaidų. J. Lewis pataria nevertinti Kinijos branduolinės triados projekto vystymo kaip savotiškos aiškios iš viršaus nuleistos politikos rezultato.
JAV ir Rusijos pareigūnai branduolinės triados idėją vertina tiesiogiai, tačiau iš esmės triados abiejose šiose šalyse – tai atitinkamų karinių pajėgų konkuravimo rezultatas.
Ankstyvajame Šaltojo karo etape JAV karinis laivynas vykdė lobistinę veiklą, kad šalies valdžia paremtų raketas gabenti galinčių povandeninių laivų projektus. Tokiu būdu buvo siekiama pasiglemžti dalį prestižo ir finansavimo iš JAV karinių oro pajėgų, kurios buvo vertinamos kaip pagrindinė JAV branduolinė smogiamoji jėga.
Toks pats vidinis konfliktas gali slypėti ir už „Jin“ projekto. Raketas gabenti galinčių povandeninių laivų perspektyva į jūrą išplaukti jau šiais metais priklauso tiek nuo politikos, tiek nuo technologijų, tiek ir nuo apmokymų. „Vyksta daug rungtyniavimo ir intrigų, o tai gali baigtis triada arba tai gali taip ir neįvykti“, - patikino J. Lewisas.