B.Obama antradienį Baltuosiuose rūmuose surengė pasitarimą su savo nacionalinio saugumo komanda, kuriame buvo sprendžiama, kokių žingsnių imtis po to, kai džihadistai užėmė šį strategiškai svarbų miestą, esantį už maždaug 110 km į vakarus nuo sostinės Bagdado.
Po pasitarimo, kuris vyko saugia telefono linija ir kuriame dalyvavo Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) bei Pentagono vadovai, taip pat Nacionalinio saugumo tarybos nariai ir valstybės sekretorius Johnas Kerry, pareigūnai užsiminė, kad B. Obama yra pasirengęs didinti pagalbą sunitų gentims, kurios dominuoja provincijoje aplink Ramadį.
Ramadis, kurį nuo Bagdado skiria vos pusantros valandos kelio automobiliu ir kuris laikomas vartais į Siriją, Jordaniją bei Saudo Arabiją, džihadistai užėmė sekmadienį.
Ši karinė džihadistų pergalė yra didžiulis smūgis pastangoms pažaboti ir galiausiai visiškai sutriuškinti IS, kelianti rimtų klausimų dėl B.Obamos strategijos ir jo sąjungininko, Irako vyriausybės vadovo Haidero al Abadi valdžios.
Kiek anksčiau Baltieji rūmai Ramadžio praradimą, kuriam kelio neužkirto ilgalaikė JAV oro smūgių kampanija, pavadino „nesėkme“, bet atmetė prielaidas, kad karas jau pralaimėtas.
„Ar plėšysimės kaskart, kai kampanijoje patirsime nesėkmę?“ - klausė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Joshas Earnestas.
Jungtinės Valstijos jau anksčiau sutiko pasiųsti karinių instruktorių apmokyti maždaug 6 tūkst. atrinktų lojalių sunitų genčių atstovų, kurie bus aprūpinti automatais ir kita ginkluote.
Kol kas neaišku, ar sprendimas paspartinti mokymus reikš, kad į Iraką bus pasiųsta daugiau amerikiečių karinių instruktorių.
Baltieji rūmai pabrėžė, kad nėra jokių rimtesnių politikos pasikeitimų.
„Neatliekama jokia oficiali strategijos peržiūra“, - sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Alistairas Baskey, leidęs suprasti, kad problema yra ne pagalbos sunitų gentims pobūdis, bet jos teikimo tempas.