429 puslapių ataskaitoje ypatingas dėmesys skiriamas Kinijos teritorinėms pretenzijoms Rytų Kinijos jūroje, taip pat Pekino vienašališkai nustatytai oro gynybos identifikacinei zonai, kurioje atsiduria kelios ginčytiną teritorinį statusą turinčios salos.
Dokumente rašoma, kad identifikacinės zonos nustatymas yra "vienašališkas Pekino bandymas pakeisti nusistovėjusią padėtį, o situacijos Rytų Kinijos jūroje eskalavimas gali turėti nenumatytų pasekmių".
Pažymima, jog pernai Japonijos naikintuvai kilo net 400 kartų perimti prie pernelyg šalies oro erdvės priartėjusių Kinijos karinių orlaivių, nors 2012 metais tokių incidentų buvo šimtu mažiau.
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į Šiaurės Korėjos ilgojo nuotolio balistinių raketų kūrimo programas ir bandymus sumažinti branduolinio užtaiso dydį, kad jis būtų tinkamas montuoti ant raketos nešėjos.
Įspėjama, kad šis Pchenjano karinis aktyvumas gali paskatinti "šalies pasitikėjimą savo strateginio atgrasymo galimybėmis prieš JAV", todėl įmanomas Šiaurės Korėjos provokacijų augimas visame regione.
Japonijos gynybai skirtos biudžeto išlaidos 2014 m. padidintos 2,2 proc. ir šiuo metu siekia 48 mlrd. JAV dolerių per metus. 2014-2019 m. gynybos programoje numatoma pirkti bepiločių žvalgybinių lėktuvų, priešraketinės gynybos įrangos ir kitos technikos, padėsiančios sustiprinti Tokijo pozicijas Rytų Kinijos jūroje.
Minėtuoju laikotarpiu Japonija ginkluotės įsigijimui ketina skirti 247 mlrd. dolerių. Šalies premjero Shinzo Abe ministrų kabinetas liepą taip pat leido iš naujo interpretuoti su šalies gynyba susijusius Konstitucijos straipsnius, todėl nuo šiol Tokijas galės dalyvauti kolektyvinės gynybos organizacijų veikloje.