Tačiau susitikimą temdys ankstesnę dieną itin netikėtas JAV prezidento sprendimas atleisti iš pareigų Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorių Jamesą Comey. Šis pareigūnas vadovavo tyrimui dėl galimo D. Trumpo rinkimų komandos narių bendrininkavimo su Maskva siekiant padidinti respublikono šansus laimėti pernai vykusius prezidento rinkimus.
Demokratai, jau anksčiau piktinęsi, kad gali iškilti grėsmė minėtam tyrimui, reikalauja, kad administracija paskirtų specialų nepriklausomą prokurorą, kuris ištirtų numanomą Rusijos kišimąsi į rinkimus.
Vizito metu Rusijos URM vadovas sieks JAV palaikymo Maskvos planui įsteigti vadinamąsias saugias zonas Sirijoje.
S. Lavrovas pirmiausia susitiks su JAV valstybės sekretoriumi Rexu Tillersonu, o vėliau vyks į Baltuosius rūmus, kur jį priims D. Trumpas.
Ši S. Lavrovo kelionė į Vašingtoną yra pirmoji per pastaruosius ketverius metus. Jis bus aukščiausio rango Rusijos pareigūnas, su kuriuo D. Trumpas susitiko nuo sausio, kai pradėjo eiti prezidento pareigas.
Dviejų Šaltojo karo priešų santykiai smarkiai pašlijo JAV vadovaujant Barackui Obamai dėl 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos bei tvirtos paramos, teikiamos Sirijos prezidento Basharo al Assado režimui.
Nuo 2011 metų kovo, kai antivyriausybiniais protestais prasidėjo Sirijos konfliktas, jau žuvo daugiau kaip 320 tūkst. žmonių, o savo namus buvo priversti palikti milijonai sirų. Nei opoziciją remiantis Vašingtonas, nei režimą palaikanti Maskva nesugebėjo išspręsti šio konflikto.
Pasibaigus B. Obamos kadencijai, ir Jungtinėms Valstijoms palaipsniui pasitraukus iš diplomatinio proceso, vadovavimą pastangoms spręsti šį konfliktą perėmė Rusija.
Jungtinės Valstijos nedalyvavo susitarime dėl saugumo zonų, kurį praėjusį ketvirtadienį Kazachstano sostinėje Astanoje pasirašė Damasko režimo rėmėjai Rusija ir Iranas bei sukilėlius palaikanti Turkija.
„Deeskalavimo zonos“
Pagal minėtą susitarimą turėtų būti sukurtos keturios „deeskalavimo zonos“, kuriose galiotų paliaubos, virš jų būtų draudžiama skraidyti ir leidžiama pristatyti humanitarinę pagalbą.
Vašingtonas itin santūriai pasveikino šį susitarimą ir išsakė abejonių dėl Irano vaidmens užtikrinant plano įgyvendinimą. Vis dėlto JAV išreiškė viltį, kad šis susitarimas sudarys sąlygas galiausiai išspręsti konfliktą.
„Pasižiūrėsime į pasiūlymą, pažiūrėsime, ar jis veiksmingas“, – pirmadienį sakė Pentagono vadovas Jimas Mattisas.
Nuo 2011 metų Sirijoje keliskart buvo susitarta dėl paliaubų, tačiau jos visos žlugo ir nesugebėta visam laikui nutraukti kovų.
Per pastaruosius šešerius metus Maskva ir Vašingtonas daug kartų ginčijosi dėl Sirijos konflikto, o ypač dėl B. al Assado likimo.
Prie Baltųjų rūmų vairo stojus D. Trumpui, Vašingtono ir Maskvos santykiai nepagerėjo, o balandžio pradžioje JAV netgi smogė raketomis į Sirijos aviacijos bazę, iš kurios, anot amerikiečių, kilo Sirijos ginkluotųjų pajėgų lėktuvai, panaudoję cheminį ginklą prieš civilius.
Ir Rusija, ir JAV neseniai pripažino, kad dvišaliai santykiai dar niekada nebuvo tokie prasti kaip valdant D. Trumpui.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pirmadienį pareiškė, kad Maskva tikisi „visų pirma prieiti prie bendro supratimo, kad reikia deeskaluoti (smurtą) Sirijoje“.
„Bendra pozicija“
„Jei sugebėsime rasti... bendrą poziciją su Jungtinėmis Valstijomis dėl šios problemos, tai bus pats svarbiausias rezultatas“, – jo žodžius citavo Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
JAV Valstybės departamentas savo ruožtu pareiškė, kad „sekretorius nori aptarti pastangas deeskaluoti smurtą Sirijoje, suteikti Sirijos žmonėms humanitarinę pagalbą bei sukurti sąlygas politiniam konflikto sprendimui“.
Be to, Valstybės departamentas teigė, kad „abi pusės aptars būtinybę sustabdyti smurtą Rytų Ukrainoje ir išspręsti konfliktą visiškai įgyvendinant Minsko susitarimus“.
Po trečiadienio derybų Rusijos ir JAV diplomatijos vadovai dar kartą susitiks ketvirtadienį Ferbankso mieste Aliaskoje. Ten bus surengtas Arkties viršūnių susitikimas – tarptautinis forumas, per kurį bus aptariami aplinkosaugos, kasybos, laivybos, žvejybos ir turizmo klausimai.
Jame dalyvaus pareigūnai iš aštuonių šalių, besiribojančių su Arktimi: Kanados, Rusijos, Norvegijos, Danijos, JAV, Islandijos, Švedijos bei Suomijos.
R. Tillersono ir S. Lavrovo susitikimas Aliaskoje įvyks praėjus 150 metų po to, kai Vašingtonas įsigijo šį regioną iš Maskvos.