Baltijos jūrai negresia ekologinė katastrofa

Specialistai nemano, kad Baltijos jūroje Antrojo pasaulinio karo metais nuskandinti cheminiai ginklai gali sukelti ekologinę katastrofą.
Tai ekologai ir hidrologai pranešė antradienį Liepojos savivaldybėje įvykusioje spaudos konferencijoje apie Baltijos jūros ekologinę būklę.

Liepojos gyventojai dėl to ėmė nerimauti, kai balandį laikraštis "Vesti segodnia" paskelbė straipsnį, įspėjantį apie galimą ekologinę katastrofą Baltijos jūroje.

Laikraščio duomenimis, ji įvyks, suirus Baltijos jūroje Antrojo pasaulinio karo metais nuskandintų cheminių ginklų apvalkalui. Tada kovinės medžiagos pateks į vandenį ir pasklis iki kranto.

Latvijos universiteto Hidroekologijos instituto direktorius Andris Andrušaitis spaudos konferencijoje pranešė, kad laikraščio straipsnis buvo tendencingas.

Situacijai ištirti sudaryta komisija HELCOM taip pat priėjo išvadą, kad Baltijos jūroje nuskandintos kovinės nuodingosios medžiagos negali būti savaime išneštos į krantą.

Specialistai mano, kad rimto chemikalų medžiagų poveikio Baltijos jūros akvatorijai nebus. Ipritas ir adamsitas, jungdamasis su vandeniu, išplinta labai nedidelėje jūros dugno teritorijoje ir nekenkia augalijai bei gyvūnijai.

A. Andrušaičio duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais Vokietija pagamino apie 65 tūkst. tonų kovinių nuodingųjų medžiagų: 27 tūkst. tonų iprito, 12 tūkst. tonų nervus paralyžiuojančių tabuno dujų, 7 tūkst. tonų ašarinių dujų ir kai kurių kitų medžiagų.

Vokietijai kapituliavos, šalys nugalėtojos nusprendė nuskandinti šį arsenalą jūroje, Skagerako sąsiauryje, taip pat netoli Danijos pakrantės - už 50 kilometrų nuo kranto į rytus nuo Bornholmo 85 metrų gylyje.

Be to, šaudmenys, rasti Sovietų Sąjungos okupacinėje zonoje, buvo nuskandinti 1947 ir 1948 metais dviejose Baltijos jūros vietose - apie 1 tūkst. tonų 40x40 kilometrų zonoje į pietvakarius nuo Liepojos, maždaug už 100 kilometrų nuo kranto.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Užsienio naujienų prenumerata

Užsienyje

Svetur gena ne tik finansinės paskatos, bet ir šalies politika

Retkarčiais Nickas Heilmannas susimąstydavo, ar bent vienas žmogus, gyvenantis tame pačiame mieste kaip jis, galvoja taip, kaip jis. Praėjusių metų rugpjūtį, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimų procese likus varžytis dviem kandidatams, iš kurių nė vienas nebuvo jam priimtinas, N. Heilmannas su šeima nusprendė palikti savo namus Indianos valstijoje (JAV) ir išvykti gyventi į Kanadą, Viktoriją.

M. Le Pen asistentė sulaukė įtarimų fiktyvaus įdarbinimo byloje (19)

Kraštutinių dešiniųjų kandidatės į Prancūzijos prezidentus Marine Le Pen asmeninei asistentei trečiadienį buvo pareikšti įtarimai fiktyvaus įdarbinimo Europos Parlamente (EP) byloje, pranešė šaltinis iš teisėsaugos institucijų.

JAV kariai buvo apšaudyti mūšyje dėl Mosulo (23)

Jungtinių Valstijų kariai buvo apšaudyti ir atsakė ugnimi mūšyje dėl Irako miesto Mosulo, trečiadienį pranešė tarptautinės koalicijos prieš grupuotę „Islamo valstybė“ atstovas, Amerikos kariams vis artėjant prie fronto linijos.

JT pasiuntinys Sirijai nesitiki proveržio derybose (6)

Jungtinių Tautų (JT) pasiuntinys Sirijai Staffanas de Mistura trečiadienį sakė nesitikįs proveržio taikos derybose tarp Sirijos vyriausybės ir opozicijos atstovų, rengiamose tarpininkaujant JT. Pasiuntinys greičiau tikisi suteikti impulsą siekti taikos beveik šešerius metus trunkančiame Sirijos pilietiniame kare, informuoja naujienų agentūra AP.

Nikaragvoje į veikiantį ugnikalnį kritę argentinietis ir jo gidas liko gyvi ir net puikiai jaučiasi

Argentinos vulkanologas ir nikaragvietis gidas, kritę į veikiantį ugnikalnį, bet išgelbėti ugniagesių, trečiadienį jautėsi gerai, pranešė Nikaragvos pareigūnai.