Nacionalinio saugumo patarėjos pavaduotojo Beno Rhodeso (Beno Roudso) komentarai dienraščiui „The New York Times“, paskelbti praeitą ketvirtadienį, sukėlė nuostabą ir pasipiktinimą Vašingtono politiniuose sluoksniuose.
Kai kurie stebėjosi patyrusio Baltųjų rūmų padėjėjo ryžtu atvirai kalbėti apie nešvarius šiuolaikinės politikos skalbinius. Kiti atkreipė dėmesį, kad jis užkliudė širšių lizdą, atgaivindamas debatus, ar Baltieji rūmai ne per daug nėrėsi iš kailio, siekdami prastumti susitarimą, turintį pažaboti Irano branduolinę programą ir užtikrinti B.Obamos politinį palikimą.
Šis straipsnis iš naujo pakurstė aistras dėl tos sutarties. Pirmadienį paskelbtame pranešime respublikonų senatorius Johnas McCainas (Džonas Makeinas), prisiekęs susitarimo su Iranu kritikas, sakė, kad B.Rhodeso pareiškimai „atskleidžia nerimą keliantį vaizdą apie Baltųjų rūmų smegenų plovimo mašiną, kuri labiau stengėsi išlaikyti „naratyvą“ negu rūpintis nacionaliniais interesais“.
Iš šio straipsnio susidaro vaizdas, kad B.Rhodesas, rašantis kalbas B.Obamai užsienio politikos temomis ir esantis vienas iš įtakingiausių prezidento padėjėjų, puikiai supranta savo viršininko mintis ir yra susitelkęs į pastangas kurti nuomonės skleidimo mechanizmus, turinčius jas palaikyti.
„The New York Times“ cituoja B.Rhodesą, kuris skundėsi dėl Vašingtono žurnalistų neišmanymo: „Jie iš tikrųjų nieko nežino.“ Be to, straipsnis palieka įspūdį, kad B.Rhodesas, anksčiau mėginęs rašyti romanus, stengiasi dirbtinai kurti vientisą naratyvo liniją ir atmeta prie jo nederančius faktus.
Panašu, kad B.Rhodesas stengėsi išlaikyti paslaptyje žinią apie Irano suimtus 10 JAV karinių jūrų pajėgų narių iki prezidento metinio pranešimo.
Straipsnyje cituojamas B.Rhodesas ir jo padėjėjai, kurie pasakojo, kaip naudojo socialinius tinklus, žurnalistus ir draugiškas interesų grupes, kad išplatintų Baltųjų rūmų formuojamą požiūrį apie sutartį su Iranu.
„Mes sukūrėme aido kamerą, – aiškino B.Rhodesas. – Jie kalbėdavo dalykus, kurie patvirtindavo tai, ką būdavome jiems pasiūlę pasakyti.“
Tačiau B.Rhodesas mėgino sušvelninti savo pareiškimus tinklalapyje „Medium“. Sekmadienio vakarą paskelbtas jo pranešimas skambėjo kaip mėginimas susitaikyti su žurnalistais, apie kuriuos anksčiau ne itin pagarbiai atsiliepė, sakydamas, kad sutartis su Iranu buvo gerai nušviesta ir aptarta.
Jis taip pat rašo nemėginęs apgaudinėti žiniasklaidos arba plauti smegenų Vašingtonui.
„Tai nebuvo „smegenų plovimas“. Tuo mes tikėjome ir tebetikime, o visos šios kampanijos išskirtinis bruožas buvo faktų išryškinimas, – rašė B.Rhodesas. – Tie klausimai buvo sudėtingi.“
Vis dėlto kai kurie tuose debatuose dalyvavę ekspertai sakė pripažįstantys, kad laikraščio straipsnyje aprašytos nuomonės prastūminėjimo technologijos tikrai buvo naudojamos.
Fizikas ir ginklų kontrolės ekspertas Davidas Albrightas (Deividas Olbraitas), dirbantis Vašingtone įsikūrusiame Mokslo ir tarptautinio saugumo institute, stebėjosi, kad Baltųjų rūmų pareigūnas „vėl atidarė šią sliekų skardinę“.
Aštrūs debatai dėl Irano buvo skausmingi daugeliui ginklų kontrolės ir politikos ekspertų – be kita ko, dėl kompromisų nepripažįstančios Baltųjų rūmų pozicijos, aiškino D.Albrightas, kuris per derybas buvo informuojamas administracijos ir liko neutralus tos sutarties atžvilgiu.
„Buvo keliamas klausimas: „Ar jūs su mumis, ar prieš mus?“ – pažymėjo jis. – Baltieji rūmai ieškojo argumentų, kurie įveiktų opoziciją – nebūtinai argumentų, kurie atspindėtų, kas iš tikrųjų vyksta. Norėčiau, kad jie tiesiog būtų dėstę faktus. Jie perdėdavo ir išpūsdavo faktus, kad prakištų sutartį.“
Visgi ne visiems straipsnyje aprašyta taktika atrodė vien sumani viešųjų ryšių kampanija socialinių tinklų amžiuje.
Pirminė Baltųjų rūmų reakcija į tą straipsnį buvo palanki: B.Rhodesas praeitą savaitę dalijosi iš savo „Twitter“ sekėjų pelnytais pagyrimais; gausėjo „Facebook“ mygtuko „patinka“ paspaudimų, o buvę Baltųjų rūmų padėjėjai taip pat negailėjo palankių atsiliepimų.
B.Rhodeso populiarumą ir įtaką Baltuosiuose rūmuose atspindėjo straipsnyje pateiktos kitų svarbių veikėjų citatos – atsiliepimų pateikė Baltųjų rūmų personalo vadovas Denisas McDonough (Denisas Makdonou), JAV ambasadorė prie Jungtinių Tautų Samantha Power (Samanta Pauer), buvęs B.Obamos patarėjas Davidas Axelrodas (Deividas Akselrodas) ir buvęs Centrinės žvalgybos valdybos direktorius bei gynybos sekretorius Leonas Panetta (Leonas Paneta). Nacionalinio saugumo patarėja Susan Rice (Siuzan Rais) taip pat davė interviu straipsnio autoriams, bet jos žodžiai nebuvo cituojami.
Vis dėlto pirmadienį Baltieji rūmai perėjo į gynybą. Baltųjų rūmų atstovas spaudai Joshas Earnestas (Džošas Ernestas) sakė žurnalistams niekada negirdėjęs, kad B.Rhodesas būtų vadinęs užsienio politikos šulus, tarp jų H.Clinton, „beformiu gumulu“ (The Blob), kaip teigiama straipsnyje.
J.Earnestas sakė, kad B.Rhodeso susirūpinimas dėl informacijos apie amerikiečių jūrininkų areštą sausį buvo labiausiai susijęs su tų karių saugumu, o ne argumentais, kad ta naujiena neigiamai paveiks prezidento metinį pranešimą. Atstovas pridūrė esantis tikras, kad B.Rhodes išsižadės savo pasisakymų apie Vašingtone dirbančius žurnalistus.
„Patikinu jus, kad to nebuvo sąmoningai siekiama, o remdamasis ta reakcija neabejoju, kad jis išsireikštų kitaip, jeigu jam būtų suteikta galimybė“, – sakė J.Earnestas.