Analitikų nuomone, Maskvos ir Vašingtono santykių perkrovimas nėra toks akivaizdus, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, bet tai, kad į valdžią atėjo Donaldas Trumpas, Maskvai bet kokiu atveju naudinga. Po rinkimų Amerikoje vyraujanti administracinė netvarka ir politiniai konfliktai atitraukia JAV dėmesį nuo pasaulio politikos ir aktyvaus dalyvavimo joje. Arsenijus Sivickis mano, kad į valdžią atėjęs D. Trumpas sėja nesantaiką šioje šalyje.
„Visų pirma, turime omenyje priimamus karinius-politinius sprendimus. D. Trumpo politika ir jo intencijos santykiuose su Rusija gali pakirsti NATO funkcionalumą ir sutrikdyti agresyvių Rusijos ketinimų sulaikymą, taip pat gali paskatinti konfliktą tarp JAV ir Kinijos. Ko gero tai šiuo metu didžiausia grėsmė tarptautiniam stabilumui ir saugumui“, – įsitikinęs A. Sivickis.
Jurijus Carikas pabrėžia: pats „santykių perkrovimo“ žaidimas atspindi toli gražu ne visų D. Trumpo šalininkų JAV poziciją.
„Pačioje Rusijoje gana įtakingos elitinės grupės tikisi, kad dar neprasidėjęs „perkrovimas“ žlugs. Tam yra ir vidinių priežasčių. Jokių greito ekonominio augimo perspektyvų Rusija neturi, o galimybė didinti įtampą pasaulyje dėl JAV ir NATO ištikusio paralyžiaus joms atrodo gana patraukli. Svarbu ir kitkas: kaina, kurios Vašingtonas pareikalaus už „naują perkrovimą“, Maskvai gali būti per didelė, nes, sprendžiant iš visko, Rusiją bus siekiama įtraukti į aktyvius veiksmus prieš Iraną ir Kiniją“, – pabrėžia jis.
Tačiau ekspertai sutaria vienu klausimu: pradiniame etape labai tikėtinas Kremliaus ir naujosios JAV administracijos santykių atšilimas.
„Jei vadinamasis „perkrovimas“ įvyktų, didžiausia grėsmė būtų tai, kad Rusija gali mėginti sustiprinti savo pranašumą tarptautinėje arenoje panaudodama jėgą. Labai tikėtina, kad jėgą Rusija bandys naudoti prieš Baltarusiją, Ukrainą ir kitas šalis, siekdama paversti jas „žlugusiomis valstybėmis“. Jei kiltų konfliktas – net jei NATO išliktų kaip veikianti struktūra – Rusija turi pranašumą bent jau pirmajame konflikto etape“, – įspėja Arsenijus Sivickis.
Jurijus Carikas nusiteikęs optimistiškiau.
„Žinoma, po D. Trumpo pergalės rinkimuose tikimybė, kad JAV administracija reaguos į įvykius Rytų Europoje, mažėja, reiškia, silpnėja ir agresyvių Rusijos ketinimų regione sulaikymo politika. Kita vertus, ši grėsmė atveria galimybių langą Ukrainai ir Baltarusijai.
Jei mes sugebėsime atlaikyti šį spaudimą, mūsų šalys ne tik susiformuos kaip valstybės, bet ir paklos pamatus naujai tarptautinių santykių sistemai, bent jau šiame regione. Rusija perša tokį santykių modelį, kai didžiosios valstybės turi savo įtakos sferas ir bendrauja tarpusavyje, nesidomėdamos mažųjų šalių nuomone. Tai kone tiesiogiai nurodyta Rusijos strateginėse doktrinose. Toks modelis suverenių valstybių tautoms nepriimtinas, ir dabartinėje situacijoje mes turime galimybę jį pakeisti“, – pabrėžia ekspertas.
Baltarusija – labiausiai tikėtinas kitas Kremliaus taikinys
Kalbėdami apie konkrečius tikėtinus Maskvos veiksmus, abu analitikai sutaria, kad būtent jų šalis taps naujojo Rusijos „hibridinio karo“ taikiniu.
„Kalbant apie galimą kitą Kremliaus žingsnį, tai gali būti bandymas organizuoti valstybinį perversmą Baltarusijoje. Sumanymas toks: šį įvykį panaudoti kaip pretekstą įvesti į respubliką savo kariuomenę ir užtikrinti jos nuolatinį buvimą šalyje. Iš esmės tai reiškia Baltarusijos suvereniteto likvidavimą.
Baltarusija virstų savotišku kariniu-politiniu Rusijos placdarmu ir „hibridinių“ grėsmių šaltiniu kaimyninėms šalims: Ukrainai, Lenkijai, Lietuvai ir Latvijai. Blogiausiu atveju, tai gali tapti Rusijos plataus masto karo prieš išvardytas šalis pradžia. Jei NATO vykdys mobilizaciją ir ruošis sulaikyti puolimą, Maskva gali ryžtis panaudoti taktinį branduolinį ginklą regione. Būtent tokia įvykių eiga buvo numatyta neseniai Varšuvoje surengtame kariniame žaidime, kuriame aš dalyvavau“, – sako A. Sivickis.
Jurijus Carikas mano, kad naujas konfliktas Kremliui būtinas.
„Rusijoje artėja prezidento rinkimai, kuriuose V. Putinas neturi ką parodyti. Naujas konfliktas svarbioje Rusijos visuomenei zonoje Kremliui pasitarnautų. Mes matome, kaip Rusijos žiniasklaida ruošia visuomenę tokiam variantui“, – sako ekspertas.
Tačiau Minsko analitikai mano, kad galima Rusijos agresija Baltarusijoje nebūtinai bus sėkminga.
„Nepaisant didžiulės ekonominės, kultūrinės ir informacinės Rusijos įtakos Baltarusijai, net ir įtakos Baltarusijos specialiosioms tarnyboms, tikimybė, kad Maskvai pasiseks, nėra tokia ir didelė. Baltarusijos karinė ir politinė vadovybė visiškai realiai suvokia Kremliaus ketinimus ir veiksmų planus ir kuria galimus pasipriešinimo metodus.
Pavyzdžiui, šiuo metu vykdomas kompleksinis kariuomenės parengtumo patikrinimas, iššaukta apie tris tūkstančius atsargos karių. Todėl karine prasme Maskvos šansai pakartoti Krymo ar Donbaso scenarijų yra labai maži. Negana to, mes pasimokėme iš Ukrainos patirties ir net jei įvykiai kryptų link blogiausio scenarijaus ir šalies vyriausiasis vadas negalėtų vadovauti kariuomenei, ginkluotosios pajėgos vis vien neliktų be įsakymų“, – praneša A. Sivickis.
Bandymai daryti politinę įtaką
Jurijus Carikas pažymi: pastebimi gana akivaizdūs požymiai, kad Rusija didina spaudimą Baltarusijai iš pastarosios politinio lauko vidaus.
„Vos prieš kelias savaites stebėjome sustiprėjusius bandymus įtikinti visuomenę, kad Rusija nedaro jokio karinio-politinio spaudimo. O dabar, atvirkščiai, pastebimi bandymai sukelti isteriją ir eskaluoti šį klausimą. Kai kurie asmenys, kurie save pozicionuoja kaip nacionalistinę, antirusišką jėgą, ko gero atidirba rusiškus pinigus ir vykdo aktyvią veiklą regionuose, greičiausiai, ruošdami dirvą galimam „hibridiniam“ pasipriešinimui.
Bet jų veikla nelieka nepastebėta.
Baltarusijos vadovybė iš tiesų kuria visus įmanomus įvykių eigos scenarijus, įskaitant ir įvykius ekonominėje sferoje. Svarstomi netgi tokie scenarijai, kaip laikina ekonominė blokada iš Rusijos pusės. Rusija naudoja įvairias taktikas, stiprindama savo įtaką Baltarusijos politikai. Pavyzdžiui, platinama informacija apie tai, kad Rusijoje neva egzistuoja elito dalis, pasiruošusi atsisakyti drastiško scenarijaus. Sumanymas toks, kad Baltarusijos vadovybė neva turi antrinti tokiems judėjimams ir padėti jiems stiprinti savo įtaką Maskvoje.
Tai tipinė pozicija, kurią Maskva transliuoja siekdama nukreipti dėmesį nuo savo realios politikos ir tuo pačiu suklaidinti buvusių sovietinių šalių ir Europos šalių vyriausybes ir visuomenes. O iš tiesų Rusijos elitas jėgos klausimu veikia tvirto konsensuso pagrindu, ir kaskart, kai jis pradeda byrėti, visada laimi drastiškosios linijos šalininkai“, – praneša J. Carikas.
Vis dėlto, net ir atsižvelgiant į visas išvardytas gudrybes ir įtakos kanalus, ekspertų vertinimu, Maskvos šansai Baltarusijoje nesiekia 50 proc.
„Pagrindinis aspektas yra karinis pasirengimas atremti bet kokią agresiją ir mėginimus kurstyti vidinį konfliktą. Galima pridėti ekonominių reformų būtinybę ir greitesnį ekonomikos diversifikavimą. Ir, žinoma, Baltarusija ir Ukraina turi būti pasiruošusios teikti viena kitai pagalbą. Strateginių santykių tarp mūsų šalių raida jau dabar numato, kad mes nepaliksime viena kitos bėdoje. Be to, mes vystome gan produktyvų bendravimą su Lenkija“, – pažymi Minsko analitikai.