Naujas kraujo praliejimas Balkanuose tapo Europos Sąjungos bendros užsienio politikos patikimumo išbandymu ir jau parodė kelias jos silpnybes, teigia diplomatai ir analitikai.
15 šalių vienijanti ES, kuri siekia Jungtinėms Valstijoms pademonstruoti savo norą prisiimti didesnę, jos ekonominę galią atitinkančią politinę atsakomybę, ėmėsi koordinuoti tarptautines pastangas sureguliuoti konfliktą buvusioje Jugoslavijos respublikoje Makedonijoje.

"Mes padidinsime savo aktyvumą (Balkanuose), o Jungtinės Valstijos apskritai sumažins savo buvimą regione", - Vokietijos laikraščiui "Frankfurter Allgemeine" sakė ES užsienio politikos koordinatorius Javieras Solana (Chavjeras Solana).

"Mes čia nekalbame apie Taivaną ar Lotynų Ameriką, todėl mes ir imamės šios atsakomybės", - sakė J.Solana. Jo pirmadienio vizitas Makedonijoje buvo jau trečiasis per savaitę.

Toks požiūris iš esmės sutampa su Vašingtono planais nukreipti JAV saugumo politiką nuo Europos į Aziją, kur G.W.Busho administracijai metami iššūkiai Šiaurės Korėjoje, Taivane, Indonezijoje, taip pat ir Kinijoje, pretenduojančioje virsti regionine supergalybe.

Tačiau svarbiausia, kad ES vis dar negali paremti savo diplomatijos karine jėga. Šioje srityje ji vis dar iš esmės priklauso nuo JAV dominuojamos NATO, kuri padeda Makedonijai numalšinti vietos albanų sukilėlius, saugodama Kosovo pasienį.

Planuojamos 60-tūkstantinės Europos pajėgos turėtų vykdyti gana ribotas taikos palaikymo užduotis, tačiau jos bus pasirengusios veikti ne anksčiau kaip 2003 metais. Derybos, kaip šios pajėgos veiks, šiuo metu yra įstrigusios dėl NATO narės Turkijos reikalavimo, kad jai būtų suteiktas svaresnis balsas joms vadovaujant.

Kai kuriems analitikams taip pat nerimą kelia sudėtinga ES institucinė struktūra, pagal kurią J.Solana per Ministrų Tarybą atsiskaito tiesiogiai 15 ES valstybių vadovų, o paramos Balkanams biudžetą tvarko ES užsienio reikalų komisaras Chrisas Pattenas (Krisas Patenas).

"Valdymas vyksta per tinklą, o tai nėra labai efektyvu. Sprendimai turėtų būti perduodami iš vieno šaltinio", - sakė Charlesas Grantas (Čarlzas Grantas) iš Londone įsikūrusio Europos reformų centro (ERC).

"Kas dabar taria paskutinį žodį - J.Solana ar Ch.Pattenas, o gal George'as Robertsonas (Džordžas Robertsonas, NATO generalinis sekretorius) ar Anna Lindh (Ana Lind)?" Ji yra Švedijos, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, užsienio reikalų ministrė.

Tačiau, palyginti su ankstesnėmis Balkanų krizėmis Bosnijoje ir Kosove, dabar ES, siekiančios išvengti plataus masto pilietinio karo Makedonijoje, padėtis yra geresnė dėl įvairiausių ekonominės paramos programų bei pačios Skopjės paskelbto tikslo ilgainiui prisijungti prie bloko.

Vykdančioji ES institucija, Europos Komisija, šiais metais Makedonijai skyrė 40 mln. eurų (35,84 mln. dolerių - 143,36 mln. litų), pernai jai buvo skirti 25 mln. eurų. Lėšos yra konkrečiai numatytos stiprinti pasienio policiją, teisingumo ir teisėsaugos sistemą bei pagelbėti pabėgėliams.

Į paramą įskaitytos ir lėšos Tetove įsteigti naują universitetą, kuriame bus dėstoma albanų kalba. Balandžio 9 dieną Makedonija, pirmoji iš buvusių Jugoslavijos respublikų, pasirašys "stabilizavimo ir asocijavimo sutartį", kuri bus pirmas žingsnis į narystę ES.

ES vadovai puikiai žino, kokią riziką kelia krizė Makedonijoje, todėl praėjusį penktadienį pakvietė prezidentą Borisą Traikovskį į viršūnių susitikimą Stokholme.

Baigiamajame pareiškime ES pažadėjo visišką paramą savo pastangoms numalšinti maištą ir vietos albanams pasiūlė atsisakyti bet kokios minties Balkanuose pakeisti sienas, siekiant sukurti naują "Didžiąją Albaniją".

Pareiškime Makedonija taip pat buvo paraginta pademonstruoti "proporcingumą" naudojant jėgą bei teigiama, kad Skopjė turėtų pasistengti išspręsti ekonomines ir politines problemas, kurios padėjo išplisti prievartai.

Regis, ES diplomatai nebuvo pernelyg susirūpinę dėl didelio masto Makedonijos pajėgų puolimo, kuris prasidėjo po šio pareiškimo. "Mes remiame Makedonijos teritorijos vientisumą, o jie turi teisę gintis nuo teroristų", - sakė vienas diplomatas.

ES pasirodymas sprendžiant krizę Makedonijoje turės įtakos jos užsienio politikos sėkmei ar nesėkmei kitur. ES siekia didesnio vaidmens Artimuosiuose Rytuose, kur ji yra pagrindinė paramos tiekėja, taip pat plėtojant santykius su Rusija, ką atspindėjo ir prezidento Vladimiro Putino dalyvavimas Stokholmo susitikime.

ES suartėjimas su Maskva, kurį iš dalies lėmė susirūpinimas energetika ir aplinkosauga, labai skiriasi nuo Vašingtono mėginimų perkelti kontaktus su Maskva į žemesnį lygį, perskirstant savo diplomatinius prioritetus.

Stokholme ES vadovai taip pat nutarė artimiausiu metu nusiųsti J.Solaną, Ch.Patteną bei Švedijos ministrą pirmininką Goraną Perssoną (Joraną Peršoną) į Šiaurės bei Pietų Korėją, siekiant įtvirtinti čia daromus taikos žingsnius.

Tačiau ne visi mano, jog tai puiki mintis. "Nemanau, kad ES galėtų atlikti reikšmingesnį vaidmenį Korėjos pusiasalyje, - sakė Ch.Grantas iš ERC. - J.Solanos biuras ir taip lūžta nuo darbų. Mums reikėtų turėti aiškesnį prioritetų sąrašą, kur pirmoje vietoje būtų Balkanai, o po jų - Artimieji Rytai".

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

A. Kubilius prabilo apie spąstus, kurie gali sutrukdyti pasivyti ES pragyvenimo vidurkį (187)

Lietuvai pasivyti Europos Sąjungos (ES) pragyvenimo vidurkį gali sukliudyti vidutinių pajamų...

JAV karo laivo įgulai atsirūgo vizitas Klaipėdoje: sekso vakarėlis baigėsi skandalu (111)

Dar vasario pradžioje į Klaipėdą draugiško vizito užsukęs JAV karo laivas „ USS Hue City...

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams (1)

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo...

V. Putinas spaudžia Baltarusiją dėl Baltijos šalių (268)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas didina spaudimą Baltarusijai nukreipti naftos krovinių...

Greitkelyje Vilnius – Kaunas vilkikas nuvažiavo nuo kelio: formuojasi kilometrinės spūstys (9)

Greitkelyje Vilnius – Kaunas vilkikas nuvažiavo nuo kelio. Sprogus padangai jis atsidūrė...

A. Užkalnis. Blogybių šaknis yra dviratininkai (254)

Nežinau, ar jūs pastebėjote, bet mūsų vasarėjančioje Lietuvoje (iki kitų metų tikrai...

Ėmė griežčiau tikrinti remontuojamus kelius: už broką skyrė baudų (42)

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos griežtina kokybės...

Išgelbėtas kajaku į Rusiją Juodąja jūra plaukęs mokslininkas (2)

Turkijoje buvo išgelbėtas keliautojas ir mokslininkas iš Rumunijos Chirazi Marianas, kuris...

Papildomi eksperimentai: D. Adomaičiui tenka galvoti ne tik apie Europos čempionatą

Nors dabar Dainiaus Adomaičio galvoje daugiausiai vietos užima mintys apie artėjantį Europos...

Jautrūs plaukai: patarimai jiems plauti

DELFI Stilius jau rašė, kas kiek dienų reikėtų plauti sausus ir riebius plaukus, tačiau žmones...