JAV Niujorko valstijoje Hofstra universitete Long Ailende įvyko dviejų kandidatų į JAV prezidento postą H. Clinton ir D. Trumpo dvikova. Pirmieji iš trijų suplanuotų JAV kandidatų televizijos debatų prasidėjo 21 val. vietos laiku (4 val. Lietuvos).

H. Clinton nuo pat debatų pradžios vaizdavo savo varžovą atitrūkusiu nuo tikrovės, nelabai linkusiu kalbėti tiesą bei pasakiusiu „beprotiškų dalykų“, kad tik būtų išrinktas.

„Jūs gyvenate savo paties tikrovėje“, – pareiškė 68 metų demokratė ir apkaltino D. Trumpą grindžiant savo politinę karjerą „rasistiniu melu“: sąmokslo teorija, keliančią abejones, ar prezidentas Barackas Obama yra teisėtai gavęs JAV pilietybę, nes jis esą gimęs ne Jungtinėse Valstijose.

D. Trumpas, dažnai susiduriantis su sunkiais klausimais apie savo tinkamumą užimti ovalinį kabinetą, pradėjo santūresniu tonu ir netgi pakeitė į akis krentantį savo raudonąjį kaklaraištį labiau valstybės veikėjui tinkamu mėlynu.

Tačiau jis irgi greitai perėjo į puolimą ir ne kartą pertraukė H. Clinton replikomis.

Garsenybė verslininkas tvirtino, kad H. Clinton yra „tipiška politikė. Vien kalbos, jokių darbų. Skamba gerai, bet neveikia.“

Įnirtingai susikibęs ekonomikos, D. Trumpas išnaudojo temas, tapusias jo neįtikėtinos kampanijos katalizatoriumi. Kandidatas kaltino H. Clinton ir apskritai politikus, kad jų sudarytos prekybos sutartys lėmė darbo vietų persikėlimą į Meksiką ir Kiniją.

„Mūsų šalis kenčia, nes žmonės kaip sekretorė H. Clinton priėmė labai blogų sprendimų, susijusių su mūsų darbo vietomis ir dabartine padėtimi“, – pabrėžė jis.

Respublikonas reikalavo, kad H. Clinton, buvusi valstybės sekretorė, pirmoji šalies ponia ir senatorė, įvertintų savo darbus, atliktus užimant postu vyriausybėje: „Jūs tai darėt 30 metų. Kodėl tik dabar pagalvojot apie šiuos sprendiniu? Jūs tai darėt 30 metų.“

H. Clinton savo ruožtu apkaltino D. Trumpą, kad jis per visą savo verslininko karjerą „slopino“ smulkųjį verslą.

Ji reikalavo, kad D. Trumpas laikytųsi rinkimų tradicijos ir deklaruotų savo mokesčius. Ji kaltino D. Trumpą remiant ekonomikos platformą, kuri reikštų „ekstremaliausią“ mokesčių mažinimo turtingiesiems paketą per Amerikos istoriją.

„Vadinčiau tai suklastotu (trumped up) ekonomikos „iš viršaus žemyn“ modeliu, nes būtent šitaip viskas atrodytų“, – įgėlė ji.

Naujausiais CNN ORC pateiktais debatų stebėtojų apklausos duomenimis, 62 proc. rinkėjų mano, kad pranašumas yra Hillary Clinton pusėje, ir tik 27 proc. galvoja, kad geriau pasirodė Donaldas Trumpas. Apklausos duomenys leidžia manyti, kad debatus stebėjo daugiau demokratų pažiūroms prijaučiančių piliečių, nei esama visuomenėje. Demokratams pritariančiųjų persvara galėjo būti maždaug tokia, kokia buvo per pirmuosius 2008-aisiais metais vykusius debatus tarp prezidento Baracko Obamos ir Johno McCaino.

Pirmoje debatų dalyje H. Clinton buvo paprašyta apginti savo poziciją dėl mokesčių didinimo, D. Trumpas turėjo apginti poziciją, kodėl mokesčiai turėtų būti mažinami. D. Trumpas teigė, kad darbo vietos palieka JAV. H. Clinton priminė D. Trumpui, kad jis vis dar nėra pateikęs mokesčių deklaracijos, D. Trumpas teisinasi auditorių darbu ir įgėlė H. Clinton dėl elektroninių laiškų skandalo.

„Aš pateiksiu savo mokesčių deklaraciją prieš savo teisininkų valią, kai ji pateiks savo 33 tūkst. laiškų, kurie buvo ištrinti“. Pirmą kartą debatuose pasigirdo auditorijos šūksniai, kurie šios dienos debatuose yra uždrausti.

H. Clinton atsakė, kad D. Trumpas arba nėra toks turtingas, kaip teigia, arba nėra toks dosnus, arba tiesiog nesumokėjo mokesčių: „ką jis slepia?“

H. Clinton taip pat atrėmė oponento išpuolį dėl elektroninių laiškų skandalo: „aš padariau klaidą, aš neketinu niekaip teisintis, aš prisiimu už tai atsakomybę.“

D. Trumpas dažnai stengiasi pertraukti H. Clinton, neleidžia jai pabaigti minties, H. Clinton kalba lėtai, apgalvotai.

Antrasis NBC vedėjo klausimas abiems kandidatams į JAV prezidentus apie rasinės įtampos sumažinimą.

D. Trumpas teigė, kad afroamerikiečiai JAV gyvena tarsi pragare ir kalbėjo apie tai, kad reikia atimti ginklus iš pavojingų žmonių.

„Deja, bet rasė vis dar nulemia per daug“ ,– demokratų kandidatė pažymėjo, kad tai gali lemti, kur žmogus gyvena, išsilavinimą ir taip, tai nusako tai, „kaip su jais elgiamasi teisinėje sistemoje".

Šią problemą, anot H. Clinton, turėtų išspręsti pasitikėjimo tarp policijos ir bendruomenių didinimas. Taip pat baudžiamojo teisingumo reforma.

NATO ir branduoliniai ginklai

D. Trumpas pakartojo savo tvirtinimą, kad NATO narės turi įnešti deramą indėlį ir nepakankamas jų prisidėjimas, anot jo, jau kelia nerimą.

Vėliau nuo NATO temos jis perėjo prie terorizmo keliamų problemų.

„Visiškai pritariu NATO“, – tvirtino D. Trumpas.

D. Trumpo buvo paklausta, ar jis pritaria dabar vykdomai politikai branduolinių ginklų atžvilgiu.

Jis papriekaištavo H. Clinton dėl galantiškos pozicijos Rusijos atžvilgiu. Anot jo, Rusija didina savo branduolines pajėgas.

„Negaliu į tai neatsižvelgti“, – sakė D. Trumpas.

Prakalbo apie Rusiją

H. Clinton teigė, kad D. Trumpas prijaučia V. Putinui. Ji teigė buvusi šokiruota, kai D. Trumpas pakvietė Rusiją įsilaužti į amerikiečių tinklus. Tai ji pasakė norėdama priminti Rusijos programišių įsilaužimą į Demokratų nacionalinio komiteto serverius, kuomet D. Trumpas pakvietė programišius surasti H. Clinton ištrintus laiškus ir toliau vykdyti tokias atakas.

D. Trumpas atsakė, kad kibernetinę ataką nebūtinai surengė Rusija, tai galėjo padaryti ir Kinija ir bet kuris kitas žmogus, sėdintis ant savo sofos.

Išankstinės rinkimų apklausos rodo, kad pastarąsias savaites kova tarp kandidatų dar labiau paaštrėjo, H. Clinton laimi labai nedidele persvara.

D. Trumpas pakomentavo savo ir H. Clinton temperamentą

D. Trumpas pareiškė, kad H. Clinton neturi prezidentinės išvaizdos. Taip pat respublikonų kandidatas pagyrė savo temperamentą ir teigė, kad jis turi prezidentinį temperamentą.

„Ji neturi prezidentinės išvaizdos, ji neturi ištvermės“ . Respublikonų kandidatas teigė, kad ji negalėtų derėtis dėl prekybos sutarčių ir dar kartą pakartojo, kad ji neturi ištvermės.

H. Clinton atsakė, kad „kai jis nuvyks į 112 šalių, derėsis dėl taikos susitarimo arba 11 valandų praleis liudydamas prieš JAV kongreso komitetą, tuomet jis galės kalbėti apie ištvermę“.

Taip pat D. Trumpas pareiškė, kad jos blogas temperamentas. H. Clinton į tai atsakė šypsena.

Debatai truko šiek tiek daugiau nei 90 min. ir juos moderavo NBC kanalo žinių vedėjas Lesteris Holtas. Prognozuojama, kad tai gali būti daugiausiai žiūrovų pritraukę debatai JAV televizijos istorijoje, kuriuos stebės 100 mln. žiūrovų.

Debatai buvo padalinti į šešis segmentus, kiekvienas truko 15 min. Išskirtos trys pagrindinės temos: Amerikos kryptis, klestėjimas ir Amerikos saugumas. Kiekvienas kandidatas turėjo po 2 min. atsakyti į klausimą ir po jo dešimt minučių debatams.

Apylygiai šansai

Kai verslo magnatas 2015-ųjų birželį pradėjo savo kampaniją, lažybų organizatoriai jo šansus laimėti vertino santykiu 1:100 ir iš jo buvo atvirai šaipomasi.

Tačiau 70-metis D.Trumpas sėkmingai atlaikė kaltinimus rasizmu bei seksizmu ir triumfavo įtemptame Respublikonų partijos pirminių rinkimų maratone.

Dabar jis turi realią galimybę sausio 20 dieną būti prisaikdintas 45-uoju Jungtinių Valstijų prezidentu.

Likus šešioms savaitėmis iki rinkimų dienos apklausos rodo, kad abiejų kandidatų šansai laimėti – apylygiai.

D. Trumpui koją gali pakišti kaltinimai, esą jis menkai išmano politiką. Respublikonas stengėsi juos atremti kaltindamas savo varžovę, kad ši sukėlė chaosą Artimuosiuose Rytuose per savo kadenciją valstybės sekretorės poste.

„Tai visiška suirutė, iš esmės atsiradusi jums vadovaujant“, – sakė respublikonų kandidatas.

Tačiau D.Trumpas nesijautė taip tvirtai, kai stengėsi pateisinti atsisakymą atskleisti savo planą, kaip įveikti džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“.

„Sakote priešui viską, ką norite daryti. Nenuostabu, kad kovojate su ISIS visą savo suaugusios moters gyvenimą“, – sakė jis apie grupuotę, kuri iškilo tik pastarąjį dešimtmetį.

H. Clinton – galbūt labiausiai kvalifikuota kandidatė į prezidentus po George’o H. W. Bušo ar Dwighto Eisenhowerio, turi didžiulį organizacinį pranašumą, didesnį kampanijai reikalingų priemonių bei lėšų arsenalą, pagal populiarumą tarp eilinių rinkėjų lenkia D.Trumpą ir užima žymiai tvirtesnes pozicijas vertinant kiekvieną iš valstijų atskirai.

Vis dėlto ji tebėra labai nepopuliari. Šalyje, kuri yra pasidalijusi į dvi apylyges respublikonų ir demokratų stovyklas, tik 40 proc. rinkėjų sako palankiai žiūrintys į H. Clinton.

Dvejuose ankstesniuose valstybės vadovo rinkimuose dalyvavo rekordiškai daug jaunų, juodaodžių, ispanakalbių ir azijiečių kilmės Amerikos rinkėjų, balsavusių už B. Obamą.

H. Clinton kol kas nesiseka pakurstyti tokio entuziazmo. 18–34 metų amžiaus rinkėjų grupėje tik 47 proc. jų sakė, jog tikrai balsuos šiuose rinkimuose – tai yra 27 proc. mažiau nei tada, kai B. Obama buvo išrinktas pirmai kadencijai.