Azerbaidžanas dar kartą primygtinai paragino Armėniją nešaudyti į civilius.
Užsienio nepripažinto Kalnų Karabacho regiono vadovybė savo ruožtu apkaltino Azerbaidžaną agresija. Nuo mūšių įsiplieskimo praėjusį šeštadienį žuvo 20 armėnų kareivių. Azerbaidžanas teigia praradęs 18 savo karių.
Azerbaidžanas kaltina Armėniją po karo dešimto dešimtmečio pradžioje užėmus Kalnų Karabachą, ir tai vadina tarptautinės teisės sulaužymu. Daugiausiai armėnų gyvenamas regionas tada pasiskelbė nepriklausomu nuo Baku. Nuo 1994-ųjų čia galioja paliaubos, kurios vis pažeidžiamos.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) tarpininkaujamos taikos derybos įstrigusios. Antradienį Vienoje planuojamas krizinis susitikimas.
Armėnijos prezidentas: pasekmės gali būti negrįžtamos
Tuo tarpu Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas pirmadienį įspėjo, kad mūšiai Kalnų Karabache gali peraugti į visuotinį karą, kai jau trečią dieną nenutrūksta kova tarp Azerbaidžano ir Armėnijos remiamų separatistų, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
„Tolesnių karo veiksmų paaštrėjimas gali privesti prie nenuspėjamų ir negrįžtamų pasekmių, ar net iki visuotinio karo“, – per susitikimą su užsienio ambasadoriais Armėnijos sostinėje sakė šalies prezidentas S. Sargsianas.
Buvusios sovietų šalys Azerbaidžanas ir Armėnija kariavo dėl teritorijos 1990 metais. Per kovas žuvo tūkstančiai, o šimtai priversti persikelti. Karas baigėsi 1994 metais, tačiau paliaubos žlugo šį savaitgalį – prasidėjo žiauriausia kova per daugelį metų.
Nepaisydamos tarptautinių tarpininkų raginimų nedelsiant nutraukti kovas, abi pusės pirmadienį apsikeitė artilerijos ugnimi.
Teigiama, kad karas destabilizuotų regioną, kuris jungia strategiškai svarbius naftotiekius ir dujotiekius. Be kita ko, karas galėtų įtraukti dideles regionines valstybes, pavyzdžiui, Rusiją ir Turkiją. Maskva ir Armėnija yra gynybos sąjungininkės, o Ankara palaiko Azerbaidžaną.