Atsinaujinusios kovos Ukrainoje – Maskvos testas D. Trumpui

 (212)
Ar gali būti, kad galingiausias per keletą pastarųjų mėnesių Rusijos remiamų pajėgų Ukrainoje surengtas puolimas yra tik sutapimas su Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo telefoniniu pokalbiu?
Donaldas Trumpas
© Sipa Press/Scanpix

Nuo pat sekmadienio nesiliaunanti į Ukrainos kariuomenės pozicijas nukreipta raketų „Grad“ ir sunkiosios artilerijos kruša kur kas labiau panėšėja į naujajam JAV prezidentui surengtą testą, kuriuo bandomas išsiaiškinti jo atsparumas Maskvos savivalei, rašo „The Washington Post“.

Per telefoninį pokalbį Rusijos ir JAV prezidentai daug dėmesio Ukrainai neskyrė. Anot oficialių šaltinių, D. Trumpas tepavadino Ukrainos situaciją probleminiu klausimu. Verta paminėti, kad Baltieji rūmai, priešingai nei nuogąstauta, nepaskelbė jokio potvarkio nedelsiant atšaukti Rusijai paskelbtas sankcijas dėl invazijos į Krymą ir Rytų Ukrainą. Galbūt D. Trumpas to nepadarė išgirdęs Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės Theresos May prieštaravimus, kuriuos ji išsakė penktadienį viešėdama JAV? O gal naujasis prezidentas įsiklausė į Kongrese dirbančių respublikonų nuomonę?

Nuo pat sekmadienio nesiliaunanti į Ukrainos kariuomenės pozicijas nukreipta raketų „Grad“ ir sunkiosios artilerijos kruša kur kas labiau panėšėja į naujajam JAV prezidentui surengtą testą, kuriuo bandomas išsiaiškinti jo atsparumas Maskvos savivalei, rašo „The Washington Post“.

Žlugus puoselėtoms viltims V. Putinas veikiausiai ryžosi išmėginti spaudimo taktiką. O galbūt jis siekė sužlugdyti pirmadienį turėjusį įvykti Ukrainos prezidento Petro Porošenkos susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel – tvirčiausia ir svarbiausia jo šalininke Vakarų Europoje. Kad ir kaip būtų, ištisomis savaitėmis tylėję Rusų pabūklai staiga iššovė.

Angela Merkel, Petro Porošenka
Angela Merkel, Petro Porošenka
© Sputnik/Scanpix

Apšaudymas prasidėjo sekmadienį netoli vyriausybės kontroliuojamo Avdijivkos miesto, esančio į šiaurę nuo separatistų užimto Donecko. Atakos teritorija netrukus išplito į pietus link Mariupolio – svarbiausio vyriausybei pavaldaus miesto Azovo jūros pakrantėje. Požymis, rodantis, kad puolimas buvo rimtas ir vykdomas Kremliaus nurodymu, – tai Ukrainos kariams ir civiliams išsiuntinėtos teksto žinutės, primenančios Rusijos naudojama elektroninę karinę įrangą.

Rusija, kaip ir buvo tikėtasi, dėl atnaujintų kovų apkaltino Ukrainą, o Ukrainos kariuomenės vadai pripažino, kad per pastarąsias savaites jų vadovaujamoms pajėgoms pavyko pasistūmėti keliomis pozicijomis pirmyn tarp fronto linijų esančios niekieno žemės kryptimi.

Tačiau vizitą į Vokietiją turėjęs atšaukti P. Porošenka vargu ar turi pakankamai priežasčių kilti į naują kovą Rytuose, kai dvi pastarosios baigėsi triuškinančiu Ukrainos karių pralaimėjimu. Iš Kijevo pranešama, kad Ukrainos ekonomika po truputį atsigauna: 2016-aisiais metais buvo užfiksuotas optimistiškai nuteikiantis jos augimas, tuo tarpu kai Rusija patyrė nuosmukį. Šioks toks progresas vykdant ekonomines bei institucines reformas greičiausiai žlugtų, jei vėl tektų kariauti.

Panašu, kad būtent to ir siekia V. Putinas. Siekia jis ir daugiau, būtent – paraginti D. Trumpą paklusti tam tikriems Maskvos reikalavimams, t. y. ne tik atšaukti sankcijas, bet ir pripažinti neginčijamą Rusijos įtakos sferą, į kurią, žinoma, patenka ir Ukraina. O ką gi Rusijos vadovas žada mainais? Tikriausiai ne ką kitą, kaip bendradarbiavimą kovojant su vadinamąja „Islamo valstybe“

Artimuosiuose Rytuose. Juk apie tokią galimybę ne kartą kalbėjo ir pats D. Trumpas. Be to, toks karinis JAV ir Rusijos bendradarbiavimas buvo ir vienas iš V. Putino svarbiausių tikslų. Kitaip sakant, sandėris, kurį siūlo Rusijos prezidentas, – tai šis tas, ko jis tikrai nori, mainais į šį tą, ko jis taip pat tikrai nori.

Panašu, kad būtent to ir siekia V. Putinas. Siekia jis ir daugiau, būtent – paraginti D. Trumpą paklusti tam tikriems Maskvos reikalavimams, t. y. ne tik atšaukti sankcijas, bet ir pripažinti neginčijamą Rusijos įtakos sferą, į kurią, žinoma, patenka ir Ukraina. O ką gi Rusijos vadovas žada mainais? Tikriausiai ne ką kitą, kaip bendradarbiavimą kovojant su vadinamąja „Islamo valstybe“

Reikia pasakyti, kad jei D. Trumpas su jo sąlygomis sutiks, V. Putinas bus pasiekęs ir dar vieną tikslą – susilpninti JAV pasaulinę galią didėjančios Rusijos įtakos sąskaita. Kaip tik tai D. Trumpui ir bandė įrodyti tokie Kongreso lyderiai kaip Arizonai atstovaujantis senatorius Johnas McCainas. Kaip tik tai įrodo ir dviejų ankstesnių JAV prezidentų bendravimo su V. Putinu patirtis. Jei Baltieji rūmai apsispręs šias aplinkybes ignoruoti, Ukraina tikrai nebus vienintelė pralaimėtoja.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Užsienyje

Banginis prie Senos šokiravo Paryžiaus turistus (1)

Praėjusią savaitę Paryžiuje pasklido žinia, kad Senos krantinėje, netoli Dievo Motinos katedros, rastas ant seklumos užplaukęs banginis, skelbia indy100.com.

S. Lavrovas: Rusija vis dar yra pasirengusi bendradarbiauti su JAV (76)

Penktadienį telefonu su JAV valstybės sekretoriumi Rexu Tillersonu kalbėjęsis Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas jam sakė, kad Rusija vis dar yra pasirengusi normalizuoti santykius su JAV ir bendradarbiauti sprendžiant pasaulinius klausimus, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.

Šiaurės Korėja paleido balistinę raketą (46)

Šiaurės Korėjoje penktadienį paleista balistinė raketa, tvirtina Pentagonas, praėjus kelioms savaitėms nuo pirmosios tarpžemyninės balistinės raketos išbandymo šioje šalyje.

Kruvinas išpuolis Hamburgo prekybos centre: vienas žmogus žuvo, dar keturi sužeisti atnaujinta 19:25 (62)

Hamburgo policija informuoja apie susiklosčiusią situaciją viename miesto prekybos centre. Vyras įtariamas peiliu užpuolęs grupę žmonių.

Vokietija perspėjo JAV dėl sankcijų Rusijai (311)

Vokietija penktadienį perspėjo, nesutiksianti su jokiomis naujomis JAV sankcijomis Rusijai, jei jos tuo pačiu metu kenks Europos bendrovėms.