Jo pasisakymas – naujausias iš daugelio amerikiečių signalų, kad Baltijos regionui ir Švedijai su jos Gotlando sala teikiama vis didesnė tarptautinė reikšmė, rašo švedų leidinys Dagens Nyheter.
„Gotlando sala vertinama kaip svarbiausia teritorija Baltijos jūroje. Negaliu kalbėti apie hipotetinius atvejus ar operatyvinį planavimą. Bet tai svarbiausias rajonas. Jei kils grėsmė Gotlandui, turėsime labai, labai rimtai ją vertinti“, – pareiškė R. Workas susitikime su žurnalistais.
„Tai atitinka mūsų požiūrį į Gotlandą. Tarp gynybinių sprendimų vyriausybė nori imtis tam tikrų priemonių dėl Gotlando“, – sakė Švedijos gynybos ministro pavaduotojas Janas Salestrandas.
Jis pridūrė: „Svarbiausias susitikimo tikslas buvo susirinkti ir aptarti bendrus klausimus, taip pat ir susijusius su mūsų pačių teritorijomis.“
Amerikiečiai pabrėžė būtinybę sustiprinti Baltijos šalių gynybą ir taip užkirsti kelią rusiškoms avantiūroms. Švedija nėra NATO narė, bet ji bendradarbiauja su JAV, kaip pernai nusprendė šalies parlamentas. Tiesa, Švedija – NATO partnerė už aljanso ribų, pagal NATO susitarimo 5 str. ji neturi jokių saugumo garantijų.
„Mes glaudžiai bendradarbiaujame, plečiant NATO ir Švedijos partnerystę. Inicijuojame bendrus mokymus, aptariame, kaip galime pasidalinti atsakomybę. Mes rodome Rusijai, kad rimtai vertiname savo įsipareigojimus pagal 5 str. JAV padarys viską, kas būtina, kad apsaugotų NATO nuo pasikėsinimų ir išpuolių“, – sakė R. Workas.
Tiesa, jis užsiminė, kad NATO bendradarbiavimas su Švedija neturi jokių gynybos ar analogiškų garantijų.
„Kalbame, kaip galime efektyviau sąveikauti, pavyzdžiui, keisdamiesi informacija. Tačiau nesudarėme jokių sertifikuotų 5 str. pobūdžio susitarimų“, – sakė R. Workas.
JAV – stipriausia šalis NATO aljanse, kuris liepos 8–9 d. surengs aukščiausiojo lygio susitikimą Varšuvoje.
NATO sprendimus priima vienbalsiai visos 28-ios aljanso narės, todėl NATO ambasadoriaus Briuselyje Douglaso Lute‘o pareiškimas praėjusį penktadienį, kad artimiausiais metais neplanuojama didesnė aljanso plėtra, sukėlė nustebimą.
Jis paaiškino, kad reikia turėti omenyje Rusijos interesus. Manoma, kad taip pateisinamas JAV nenoras priimti į NATO Švediją ir Suomiją.
Žurnalistai klausė: „Ar galite paaiškinti JAV požiūrį į Švedijos ir Suomijos narystę ateityje?“
„Negirdėjau, ką sakė ambasadorius Lute‘as, tačiau tai tikrai ne aptarimų Pentagone rezultatas“, – atsakė R. Workas.
Atsiribodamas nuo D. Lute‘o teiginių, jis tvirtino: „JAV pozicija tokia – mes karts nuo karto padedame kiekvienai šaliai. Aljanso rėmuose visi kartu tariamės, vertiname pliusus, minusus ir strateginius privalumus. Manau, taip ir toliau dirbsime.“
