Įvedus reikiamus duomenis, simuliatorius per kelias akimirkas virsta savotiška laiko mašina.

Pasirodo, šiandien mes galime sužinoti ir netgi savo akimis pamatyti, kaip keitėsi oro sąlygos naktį, kai tragedija baigėsi kelto „Estonia“ kelionė.

Išplaukiant iš Talino uosto, oro stiprumas siekė 10-13 metrų per sekundę, o bangų aukštis – 2 metrus. Nieko ypatingo.

Dešimtą valandą vakaro laivas palieka Suomijos įlanką. Simuliatorius pateikia jau kitą informaciją: bangų aukštis siekia jau 4 metrus.

Netrukus įvykius už langų stebintys žmonės, pamiršę, kad tai tik simuliatoriaus pateikiami vaizdiniai, pradeda nesąmoningai ieškoti, į ką įsikibti.

Pradeda pykinti – žurnalistai džiaugiasi, kad atvyko tuščiais skrandžiais.

DELFI primena, kad sekmadienį Estijoje paminėtos dvidešimtosios kelto „Estonia“ katastrofos metinės.

„1994 metų rugsėjo 28-oji Taline buvo vėsi, bet saulėta, ir pirmieji pranešimai per radiją apie kažkokį incidentą kelte Baltijos jūroje daugeliui turbūt iš pradžių pasirodė ne itin svarbūs. Na, taip avarija. Na taip, gelbėjimo operacija. Bet juk išgelbės? Kas gali nutikti tam milžinui? O vėliau - šokas... jau gana greitai, per artimiausias kelias valandas, tikra situacija ėmė aiškėti. Visiems, kas su nerimu stebėjo operaciją "nuo kranto" - giminėms, draugams, valdininkams, žurnalistams - tapo visiškai aišku, koks košmariškas šio paprasto aritmetikos veiksmo rezultatas: iš plaukusių keltu žmonių skaičiaus reikia atimti tiek, kiek iš jų pavyko išsigelbėti“, – rašo BBC.

Tikslių duomenų, kiek žmonių plaukė keltu „Estonia“ laivo savininkė-operatorė pirmosiomis dienomis neturėjo - kilo didžiulė painiava mėginant išsiaiškinti, kas iš keleivių ir įgulos narių iš tikrųjų plaukė keltu. Tik po kelių dienų buvo sudarytas visas tikslus plaukusiųjų sąrašas.

„Estonia“ per audrą netoli Suomijos nuskendo 1994 metais. Keltu plaukė 989 žmonės. Išsigelbėti pavyko tik 137 keleiviams, tarp jų – vieninteliam lietuviui A. Tamašauskui.
Katastrofa pasiglemžė 852 žmonių gyvybes, tarp jų buvo 3 lietuviai. Beveik šimtui plaukusiųjų pavyko nusigauti iki gelbėjimosi plaustų, bet jie mirė nuo bendro kūno atvėsimo, kol atvyko gelbėtojai. Likusieji 750 žmonių nuskendo kartu su keltu.

Tai didžiausia katastrofa Europoje po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje. Švedija neteko 501 žmogaus, Estija - 285 žmonių. Nuskendo Lietuvos, Latvijos, Suomijos, Rusijos ir kitų šalių gyventojai.

Kaip rodo oficialaus tyrimo rezultatai, „Estonia“ katastrofos priežastis galėjo būti ne itin gera 24-erių metų laivo būklė, kilusi audra ir viršytas greitis. Laivas grimzdo dešiniu šonu ir nuskendo per 25-30 minučių.

Estijos žuvusiųjų giminių bendruomenė – „Memento Mare“ – dar vasarą paskelbė surengsianti 20-osioms katastrofos metinėms atminti paskutinę didelę paminėjimo ceremoniją – su gedulingais koncertais, mišiomis ir vainikų padėjimu prie memorialo, netoli „Storosios Margaritos“ bokšto. Nuo kitų metų katastrofos metines kiekvienas minės individualiai.

„Praėjo jau daug laiko, „Estonia“ kelto katastrofa tapo istorija“, – žurnalistams sakė „Memento Mare“ valdybos narys Martas Raudsepp. – Metas susitaikyti su šiuo sielvartu, nusiimti gedulą ir įgyti dvasinę ramybę.“