Nuolat sklando gandai apie slaptą susitarimą tarp Turkijos, Rusijos ir Irano, rašo „Neue Zuercher Zeitung“ (NZZ).

Rusijos prezidentas pasinaudojo pirmadienio renginiu Stambule, kad priartėtų prie susitaikymo su Turkija, taip pat atnaujintų susitarimą dėl pristabdyto dujotiekio „Turkijos srautas“ tiesimo, rašo „The New York Times“ korespondentas Neilas MacFarquharas. Grįžimas prie projekto yra su tradiciniu rusų geopolitiniu saldikliu – „Grazprom“ dujų kainos Turkijai sumažinimu.

V. Putino pasirodymas Pasauliniame energetikos forume – pirmas jo vizitas į Turkija nuo šių šalių santykių krizės, kilusios, kai Turkijos pasienyje buvo numuštas rusų karinis lėktuvas.

„Abu lyderiai bandė parodyti, kad nėra politiškai izoliuoti ir lieka centriniais žaidėjais, kad ir kaip būtų sprendžiamas konfliktas Sirijoje. Jie sėdėjo šalia pirmoje eilėje energetikos kongrese Stambule, juokavo, vėliau susitiko dvišalėms deryboms“, – rašė korespondentas.

Tiek V. Putinas, tiek R. T. Erdoganas neseniai turėjo problemų su Vašingtonu. JAV nutraukė bendradarbiavimą su Maskva Sirijos klausimu, o paskui apkaltino Kremlių kariniais nusikaltimais. R. T. Erdoganas sulaukė amerikiečių kritikos, nes po liepą bandyto įvykdyti perversmo „ėmėsi radikalių represijų prieš platų kritikų ratą“, rašoma straipsnyje.

Turkijos ir JAV nuomonė skiriasi ir kurdų klausimu. Ankara laiko Sirijoje kovojančius kurdų sukilėlius teroristais ir grėsme nacionaliniam saugumui, o Vašingtonas tikisi, kad kurdai bus pagrindinė jėga sausumoje, kovojant su „Islamo valstybe“ (IS).

V. Putinas kur kas palankiau įvertino Turkijos lyderio elgesį po bandymo įvykdyti perversmą. Be to, jis jau seniai bando pasinaudoti bet kokiomis silpnomis NATO vietomis, rašo straipsnio autorius.
Spalį R. T. Erdoganas minėjo, kad Turkija gali pasiūlyti būdų atnaujinti paliaubas Sirijoje, žlugusias dėl Rusijos ir Sirijos kaltinimų viena kitos atžvilgiu. Ankara taip pat norėjo, kad JAV ir Rusija pritartų tam, kad Sirijoje, pasienyje būtų nustatyta neskraidymo zona, taip suteikiant saugią zoną apsistoti milijonams pabėgėlių.

„Turkija ir Rusija toliau palaiko priešingas puses Sirijos pilietiniame kare. Rusija pasitelkė karines oro pajėgas, kad išsaugotų B. al Assado valdžią. Turkija tam tikru lygiu palaikė sukilėlius, nes nenori matyti, kaip sustiprėja kurdų valdžia apgriautoje Sirijos šiaurinėje teritorijoje“, – rašo korespondentas.

R. T. Erdogano susitikimas su V. Putinu rodo, kad žlugo Turkijos prezidento politika Sirijos atžvilgiu, mano šveicarų leidinio NZZ korespondentė Inga Rogg.

R. T. Erdoganas turi nemažai priežasčių pykti ant V. Putino, juk „Rusija be ceremonijų bombarduoja gyvenamuosius namus, ligonines ir kitus nekarinius objektus Alepe, kurį Turkija laiko savo įtakos zona ir kur ji palaiko sukilėlius. Tačiau dviejų prezidentų susitikimas pirmadienį Stambule atrodė gana draugiškas. Nors Turkijos lyderis ir kalbėjo apie kritinę situaciją Alepe, jis nė karto nepaminėjo Rusijos ir V. Putino“, rašo žurnalistė.

Pirmadienio susitikime svarbiausi buvo bendri ekonominiai interesai – dalyvaujant R. T. Erdoganui ir V. Putinui abiejų šalių energetikos ministrai pasirašė susitarimą dėl dujotiekio „Turkijos srautas“ tiesimo.

Apie diktatoriaus B. al Assado nušalinimą šiuo metu Ankaroje nėra nė kalbos. Sirijos turima informacija, R. T. Erdoganas, netgi nusiuntė į Damaską savo emisarą. Dabar Turkijos vyriausybei kur kas svarbiau už B. al Assadą yra atremti ne tik IS, bet ir kurdų liaudies savigynos būrius Sirijos šiaurėje, rašoma straipsnyje.

Žurnalistė rašo: „Nuolat sklando gandai, kad tarp Turkijos, Rusijos ir dar vieno B. al Assado pagalbininko – Irano yra slaptas paktas. Būtent dėl jo Rusija neva sutiko su turkų intervencija į Siriją, su sąlyga, kad jie nedalyvaus mūšiuose už Alepą.“

„Per pirmą vizitą Turkijoje po to, kai Turkija pašovė rusų karinį lėktuvą pasienyje su Sirija, V. Putinas dalyvavo Pasauliniame energetikos forume Stambule, – žurnale „Time“ rašo Jaredas Malsinas. – Rusijos prezidentas pasakė sausoką kalbą apie pasaulines naftos kainas, dujotiekius ir „energetikos transportavimo galimybių didinimą“. Jis neminėjo dabartinės krizės Sirijoje, kurioje Rusija palaiko šalies prezidentą B. al Assadą, o Turkija – su juo kovojančius sukilėlius.“

Priešingai nei V. Putinas, iš karto po jo kalbėdamas R. T. Erdoganas nuo energetikos perėjo prie situacijos Alepe, rašo straipsnyje.

„Nuolat sklando gandai, kad tarp Turkijos, Rusijos ir dar vieno B. al Assado pagalbininko – Irano yra slaptas paktas. Būtent dėl jo Rusija neva sutiko su turkų intervencija į Siriją, su sąlyga, kad jie nedalyvaus mūšiuose už Alepą.“

„Šiandien Alepe vaikai žiūri į dangų ir mato karinius sraigtasparnius ir lėktuvus, kurie juos bombarduoja“, – sakė R. T. Erdoganas. V. Putinas sėdėjo už trijų metrų nuo jo, tačiau nerodė diskomforto (ženklų)“, – rašo straipsnio autorius. Greitai su dešimtimi kitų šalių lyderių jie nusifotografavo šeimyninei fotografijai. Vėliau buvo pasirašytas ilgai lauktas susitarimas dėl 901 km ilgio dujotiekio, kuris sujungs Turkiją ir Rusiją Juodosios jūros dugnu.

„Ši diena tapo keistos rusų ir turkų santykių stadijos iliustracija, – rašė J. Malsinas. – V. Putinas ir R. T. Erdoganas atmetė pernykštę krizę, dėl kurios NATO narė atsidūrė ties konfrontacijos su Rusija riba. Bet kadangi dvi šalys yra priešingose Sirijos pilietinio karo pusėse, dabartinis suartėjimas turi ribas. Rusija kovoja B. al Assado pusėje, na o Turkija bendradarbiauja su įvairiomis sukilėlių grupuotėmis, kurie gauna paramą per Turkijos ir Sirijos sieną.“

Aukščiausiojo lygio susitikimas Stambule įvyko tuo metu, kai Rusija Sirijoje ranka rankon su B. al Assado pajėgomis puola sukilėlius. Per bombardavimus, kuriuose dalyvavo ir Rusija, vos per savaitę Rugsėjo pabaigoje žuvo daugiau nei 300 taikių gyventojų, Rusijos karinius lėktuvus kaltina atakomis prieš ligonines, gyvenamuosius namus ir JTO humanitarinį konvojų, rašoma straipsnyje.

Pernai kova su B. al Assadu Turkijai buvo pirmoje darbotvarkės vietoje, o dabar ji nukreipė dėmesį į IS ir kurdų kovotojus.

Dėl mirtinų išpuolių per pastaruosius metus ir tris mėnesius Turkijos valdžia kaltina džihadistų grupuotes ir Kurdų darbo partiją. Oficialūs valdančiosios „Teisingumo ir plėtros partijos“ atstovai netgi užsiminė apie idėją normalizuoti santykius su Damasku, nors kol kas nėra jokių to požymių, rašo korespondentas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (448)