Abipusio įtarumo, vidaus politikos trukdžių ir stiprių lyderių nebuvimo abiejose šalyse lydimi vis didėjantys nuogąstavimai, kad J.Kerry devynių mėnesių darbas gali būti bevaisis, regis, žada išsipildyti.

Tačiau net po Izraelio, kurį papiktino palestiniečių žingsniai dėl vienybės vyriausybės suformavimo, paskelbimo, kad jis pasitraukia iš šio proceso, ekspertai sako, kad mažytės vilties vis dar esama.

„Dabar ne laikas skelbti ką nors nebegyvu – dabar laikas iš esmės suprasti, kodėl tai nesuveikė“, – sakė diplomatas veteranas Aaronas Davidas Milleris, kuris Artimųjų Rytų taikos proceso klausimu dirbo šešiems JAV valstybės sekretoriams.

„Tai niekada nebūna miręs (dalykas). Tai – kaip rokenrolas, jis niekada nemirs“, – sakė šis analitikas, dabar dirbantis Woodrow Wilsono tarptautiniame centre.

Naujausia krizė kilo konkuruojančioms palestiniečių frakcijoms žengus žingsnius dėl susitaikymo vyriausybės suformavimo įtraukiant islamistų judėjimą „Hamas“, kurį Vašingtonas 1993 metais įtraukė į teroristinių organizacijų sąrašą.

Tačiau analitikai sakė, kad palestiniečių žingsniai rodo nusivylimą „bevaisėmis ir bankrutavusiomis“ derybomis, kuriose didesnis dėmesys buvo pradėtas skirti pačiam procesui, o ne deklaruojamam tikslui – dviejų valstybių sprendimui.

Ketvirtadienio kliūtis yra rimčiausia iš visos virtinės kliūčių, kurias sudarė abi šalys ir kurios pastarosiomis savaitėmis erzino J.Kerry, nes izraeliečiai ir palestiniečiai pernai liepą susitarė atnaujinti derybas devyniems mėnesiams ir šis terminas sueina antradienį.

Anksčiau šį mėnesį jis staiga atsisakė planų grįžti į Ramalą susitikti su palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu, Izraeliui paskelbus apie 700 naujų namų naujakuriams Rytų Jeruzalėje, o palestiniečiams pateikus paraiškas dėl prisijungimo prie 15 Jungtinių Tautų (JT) konvencijų.

„Nėra stiprių lyderių“

M.Abbaso veiksmai dėl JT konvencijų jau buvo „gana aiškus ženklas, kad jis pasitraukė iš šio proceso“, sakė analitikas Khaledas Elgindy iš Brookingso instituto.

„Galvoju, kad kažkuriuo lygmeniu jis pajuto, kad šis procesas jam, jo vidaus politikai brangiai atsieina“, – teigė Kh.Elgindy, kuris sakė, kad paties M.Abbaso partija „Fatah“ nerėmė derybų atnaujinimo ir stiprėjo pojūtis, kad šios derybos eina į niekur.

Jis kritikavo JAV vadovaujamas pastangas primesti palestiniečiams tai, kas nesuderinama, arba taiką su Izraeliu, arba nacionalinę vienybę. Tokia pozicija, pasak jo, rodo visišką „palestiniečių nacionalinio judėjimo ignoravimą“.

„Jei palestiniečių vienybės siekis laikomas kažkaip žalingu taikos procesui, tada kažkas yra negerai dėl to proceso“, – sakė Kh.Elgindy.

A.D.Milleris AFP sakė, kad pagrindinė problema yra ta, kad M.Abbasas ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu „nėra stiprūs lyderiai“, pasirengę sunkiems sprendimams, kurių reikia taikai.

Tačiau jis sutiko, kad dabar JAV administracija neturi „gerų galimybių“.

„Tai jau kelis mėnesius buvo prijungta prie gyvybę palaikančių aparatų ir realybė yra ta, kad tai tiesiog neatlaikė ir vidaus spaudimo, ir abipusio įtarumo“, – tvirtino jis ir sakė, kad niekada nebuvo pakankamos „sukibimo jėgos“ esminiais klausimais, tokiais kaip palestiniečių pabėgėlių likimas, valstybinės sienos ir Jeruzalės likimas.

Pats J.Kerry ketvirtadienį pripažino, kad jo jau mėnesius trunkančios derybos pasiekė „sunkų tašką“ ir pridūrė, kad abiem lyderiams būtina ryžtis reikalingiems sprendimas.

„Visada yra kelias priekin, bet tam lyderiai turi padaryti kompromisų“, - sakė J.Kerry.