Daliniai rezultatai iš paskutinio kantono Tičino rodo, kad 68 proc. šio kantono rinkėjų taip pat pritaria draudimui statyti minaretus.

Tokius rezultatai sutinkami kaip "didelis netikėtumas".

Surengti tokį referendumą privertė Šveicarijos liaudies partija, per pusantrų metų surinkusi 100 tūkst. rinkėjų parašų.

Musulmonai kol kas laikosi tyliai, bet ketvirtadienį vis tiek buvo įvykdytas vandalizmo aktas prieš Ženevos mečetę, į kurią kažkas sviedė rausvų dažų skardinę.

Anksčiau šį mėnesį tame rajone važinėjo automobilis su garsiakalbiais, per kuriuos buvo imituojamas muedzino kvietimas maldai, o vandalai, į mečetę svaidę grindinio akmenis, apgadino jos mozaiką.

Verslo lyderiai sako, kad minaretų uždraudimas būtų pragaištingas Šveicarijos ekonomikai, nes galėtų įžeisti turtingus musulmonus, kurie naudojasi Šveicarijos bankų paslaugomis, perka čia prabangos prekes ir lankosi kurortuose.

Kampanijos prieš minaretus organizatoriai naudojasi nerimu dėl musulmonų, kuris pastaraisiais metais apėmė Europą ir reiškiasi tokiais dalykais kaip Prancūzijos nuogąstavimai dėl hidžabus dėvinčių moterų ir Olandijos aliarmas dėl to, kad vienas musulmonų fanatikas nužudė kritišką dokumentinį filmą apie islamą susukusį kino kūrėją.

Vietos pareigūnai ir teisių gynėjai protestavo prieš kampanijos plakatus, kuriuose minaretai vaizduojami kaip kylančios raketos, greta moters, kurios veidą visiškai dengia hidžabas, atvaizdo.

Musulmonai sudaro maždaug 6 proc. Šveicarijos gyventojų, kurių iš viso yra 7,5 milijono. Dauguma šalies musulmonų yra 10-ojo dešimtmečio Jugoslavijos karų pabėgėliai ir tik mažiau nei 13 proc. jų praktikuoja savo religiją, nurodo vyriausybė.