Vokietijos parlamente Bundestage diskusijos dėl teisės sudaryti vadinamąjį paciento testamentą tęsėsi septynerius metus. Galiausiai buvo priimtas sprendimas, kuris šioje srityje turėtų užtikrinti daugiau teisinio aiškumo. Nuo šiol pacientai galės iš anksto raštu suformuluoti savo pageidavimą, kaip sunkios ligos ar traumos atveju, kai jie bus netekę sąmonės ir priklausys nuo gyvybės palaikymo aparatūros, reikės elgtis su jų kūnais. Medikai privalės vykdyti paskutiniąją valią, net jeigu joje bus reikalaujama anksčiau laiko išjungti aparatūrą.
Prieštaringai vertinamas įstatymo projektas, kurį pasiūlė socialdemokratas Joachimas Stuenkeris, Bundestage buvo priimtas, kai už jį balsavo 317 parlamentarai. 233 deputatai buvo prieš, o penki susilaikė. Parlamento frakcijos leido visiems deputatams balsuoti laisvai, vadovaujantis vien savo moraliniais įsitikinimais. Bene daugiausiai prieštaravimų buvo sukėlusi nuostata, kad paciento reikalavimas privalo būti vykdomas neatsižvelgiant į jo susirgimo kilmę ar tiesiogines pasekmes sveikatai. Faktiškai tai reikš, kad iš gyvenimo savo noru trauksis tie žmonės, kurie dar turi galimybių išgyventi.
Jėga nevarys
Iki šiol savo paskutiniąją "medicininę" valią jau buvo pareiškę apie 9 mln. Vokietijos gyventojų. Daugeliu atveju medikai nuspręsdavo nevykdyti šiuose raštuose įrašytų reikalavimų, kaip neturinčių teisinio pagrindo. Gana dažnai šiuo klausimu kildavo teisinių ginčų, o teismai skirtingais atvejais priimdavo labai įvairių sprendimų. Naujasis įstatymas paliko galioti visus anksčiau sudarytus tokio pobūdžio dokumentus, pacientai neprivalės jų sudaryti iš naujo, nebent jie patys to norės.
Projekto autorius J.Stuenkeris užtikrino, kad niekas nebus verčiamas rinktis - gyventi ar mirti. "Tie, kurie nėra pareiškę "paciento valios", iš mūsų pusės nepatirs jokio spaudimo. Tačiau tas, kuris ryžosi tokiam žingsniui, turi žinoti, kad mes, tai yra valstybė, gerbsime jam Konstitucijos garantuotą apsisprendimo teisę", - sakė J.Stuenkeris.
Baiminasi piktnaudžiavimo
Nepaisant pasigirstančių optimistinių vertinimų, Vokietijoje galima išgirsti ir nemažai susirūpinusių balsų. Kai kurie medikai baiminasi, kad naujasis įstatymas gali virsti patogiu kai kurių paveldėtojų, siekiančių kuo greičiau gauti palikimą, įrankiu. Juk bus sudarytos sąlygos numarinti netgi tuos pacientus, kurie dar turi galimybių išgyventi. Įstatymo priėmimui taip pat priešinosi ir religingieji visuomenės sluoksniai.
Naujojo įstatymo šalininkai atmeta kalbas, kad jis faktiškai atveria kelią eutanazijai. Kalbama esą ne apie sąmoningo ligonio pasitraukimą iš gyvenimo, o tik apie tam tikrą "draudimo" rūšį - žmonės jaučia poreikį iki paskutinės akimirkos kontroliuoti tai, kas su jais daroma. Eutanazija Vokietijoje vis dar yra draudžiama, o jos siekiantys asmenys dažniausiai priversti vykti į gretimą Šveicariją, kur tokio draudimo nėra. Medikų padedami Šveicarijoje mirė jau apie 500 Vokietijos gyventojų. Eutanazija taip pat yra įteisinta Belgijoje, Olandijoje, Liuksemburge bei JAV Oregono ir Vašingtono valstijose.
Sudėtinga problema
Visuomenės apklausos rodo, jog apie 55 proc. Vokietijos gyventojų laikosi nuomonės, kad žmogus turi teisę savarankiškai nuspręsti, kada nutraukti kovą dėl gyvenimo. 30 proc. apklaustųjų teigė, jog galutinį sprendimą vis dėlto turėtų priimti gydytojai. Tik 13 proc. respondentų kategoriškai neigė, kad pacientas turi teisę į kokią nors pagalbą pasitraukti iš gyvenimo.
Papildomų klausimų šioje srityje pastaraisiais dešimtmečiais iškėlė medicinos pažanga. Kai kuriais atvejais paciento gyvybę dirbtinai galima palaikyti daugelį metų, nors jis neturi jokių galimybių atgauti sąmonę. Kitais atvejais patobulėję medikamentai tik pratęsia skausmingą agoniją, tačiau nesuteikia galimybės pasitaisyti.