Posėdyje dalyvavo ir JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice.
Antradienį sustiprėjo viltis išspręsti konfliktą, nes Gruzija ir Rusija apsikeitė mūšiuose į nelaisvę paimtais kareiviais. Rusija taip pat sutiko, kad būtų stebima padėtis ginčijamame Pietų Osetijos regione.
Naujienų agentūra AP pranešė, kad Rusija pradėjo dislokuoti karius iš strateginio Gruzijos Gorio miesto.
JAV tvirtina, kad Rusija siekia pakenkti vakarietiškam Gruzijos vadovui Michailui Saakašviliui.
P. Vaitiekūnas: Rusijos veiksmai turės ilgalaikių pasekmių saugumui
Ministras P. Vaitiekūnas susitikime pažymėjo, kad Rusijos veiksmai turės ilgalaikių pasekmių saugumui bei stabilumui Europoje ir tai turi sulaukti atsako.
Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, po pastarųjų Rusijos veiksmų turėsime peržiūrėti visą mūsų santykių su Rusija spektrą, taip pat bendradarbiavimą su šia šalimi NATO ir Rusijos taryboje.
Užsienio reikalų ministras P. Vaitiekūnas taip pat atkreipė sąjungininkių dėmesį į tai, kad Rusija pereina prie grasinimų ir kitoms Europos valstybėms, tarp jų ir Baltijos šalims, todėl reikia būti itin atidiems dėl saugumo padėties regione.
Kartu ministras džiaugėsi, kad „NATO stiprėja ir tampa vieninga, jos valstybės surado svarbų kompromisą“. DELFI paklaustas, ar teko stipriai įtikinėti kolegas priimti tokį, o ne kitokį sprendimą, P. Vaitiekūnas atsakė lakoniškai: „Visko buvo“.
Po NATO ministrų posėdžio jis dalyvauja naujosios Gruzijos draugų grupės susitikime, į kurį iš Tbilisio atvyko ir Gruzijos užsienio reikalų ministrė Eka Tkešelašvili.
JAV tvirtina, kad Rusija – nepatikima energijos tiekėja
Gruzijos Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad apsikeitimas belaisviais įvyko Igoečio mieste, esančiame tarp sostinės Tbilisio ir Gorio miesto. Apsikeitimas belaisviais buvo viena iš paliaubų sąlygų, kurios sudarytos praėjusią savaitę tarpininkaujant Prancūzijai.
Pranešama, kad Gruzijos pajėgos grąžino 5 rusus, tarp kurių buvo ir 2 lakūnai, o rusai grąžino 15 gruzinų kareivių.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininko teigimu, Rusija sutiko, jog į Tbilisį tuoj pat būtų nusiųsti 20 ESBO stebėtojų. Šiuo metu į Pietų Osetiją jau nusiųsti 9 stebėtojai.
Jungtinės Valstijos norėtų, kad būtų sustabdytos visos NATO ir Rusijos bendradarbiavimo programos. Didžioji Britanija ir kai kurios buvusios tarybinės respublikos tam pritaria, tačiau kitos valstybės (taip pat ir Vokietija su Prancūzija) nelinkę taip griežtai izoliuoti Rusijos.
JAV nori, kad Europa atšauktų specialistų keitimosi programas ir atidėtų lapkritį planuotą Europos Sąjungos ir Rusijos susitikimą, teigė kai kurie aukšti JAV pareigūnai.
JAV tvirtina, kad Rusija – nepatikima energijos tiekėja, taip pat spaudžia Europą mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir ieškoti naujų naftos telkinių bet alternatyvių energijos šaltinių.
Rusija griežtai sukritikavo NATO
Rusija griežtai sukritikavo NATO sprendimą tolesnį bendradarbiavimą su Maskva sieti su rusų dalinių pasitraukimu iš Gruzijos, praneša agentūra AP.
NATO vykdo antirusišką politiką ir remia agresyvią Gruziją, antradienį žurnalistams pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jis pažymėjo, kad Maskva neužėmė Gruzijos ir neplanuoja aneksuoti Gruzijos separatistinių regionų Pietų Osetijos ir Abchazijos. S. Lavrovas pridūrė, kad NATO elgiasi su Rusija kaip su vaiku, kurį reikia paauklėti.
NATO užsienio reikalų ministrai savo kriziniame susitikime antradienį nusprendė kol kas nerengti NATO ir Rusijos tarybos posėdžių. Aljanso generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis pareiškė nematąs galimybių šaukti Tarybos susitikimą, kol rusų daliniai praktiškai yra užėmę Gruziją.
Gruzija tuo tarpu pasveikino NATO poziciją Kaukazo konflikte.