Dabartinis iššūkis yra ne kvalifikacijos didinimas, kad taptume pigesni, o inovacijų ieškojimas, kad taptume konkurencingesni. O tai priklauso iš esmės nuo turimų protų skaičiaus ir kokybės, rašo economist.com.
Ekonomistų žargonu protai yra „žmogiškasis kapitalas“. Lisabonos taryba - autoritetingas Europos ekonominės ir socialinės politikos tyrimų centras – savo naujoje studijoje išryškina kai kurias neigiamas tendencijas postkomunistinėje Europos Sąjungos dalyje. Tai gimstamumo mažėjimas, protų nutekėjimas, per mažos investicijos į švietimą bei įgūdžių lavinimą.
Studijos autorių duomenimis, tik dvi šalys Rytų Europoje viršija Vakarų Europos vidurkį: tai Slovėnija (dėl savo turtų) ir Turkija (dėl didėjančio gimstamumo). Kitose šalyse žmogiškojo kapitalo trūkumas yra didelis, ir jis linkęs dar labiau didėti.
Studija akcentuoja investicijas į žmoniškąjį kapitalą, rekomenduoja didinti švietimo bei mokymo finansavimą, pertvarkyti viduriniojo ir aukštojo mokslo sistemas, daugiau dėmesio skirti vyresnių darbuotojų įgūdžių tobulinimui ir kompetencijos kėlimui.
Daugiausiai į savo darbuotojus investuoja Slovėnija, apie 156 tūkst. dolerių kiekvienam dirbančiam asmeniui. Tuo tarpu Slovakijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje į darbuotojus investuojama perpus mažiau. Vakarų Europos vidurkis yra daugiau nei 240 tūkst. dol.
Turtingoji Europos dalis labiau išnaudoja savo protus, nes turi daugiau dirbančiųjų ir ilgiau išlaiko juos darbe. Šie rodikliai itin žemi Kroatijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje. Visos naujosios Europos Sąjungos valstybės atsilieka nuo Vakarų Europos pagal interneto naudojimą. Visos, išskyrus Estiją ir Slovėniją atsilieka elektroninio valdymo srityje.
Postkomunistinėms valstybėms būtina radikaliai reformuoti aukštojo mokslo sistemą. Reikia keisti mąstymą, tad labiausiai keistis turi tie žmonės, kurie vadovauja: švietimo ministrai ir universitetų rektoriai.
Be to, lavinti vien jaunimą neužtenka: blogėjanti demografinė situacija reiškia, kad visų amžiaus kategorijų žmonėms reikia įgyti naujų įgūdžių ir ilgiau dirbti. „Bet koks dirbantis asmuo, jaunesnis nei 65 metų yra per daug brangus, kad galėtų išeiti į pensiją,“ – teigia studijos autoriai.
Be šių reformų, abi Europos pusės nustos lietis ir vienytis, bet pradės skirtis. Neturtingos šalys yra nepatrauklios inovacijoms ir jų ateitis yra miglota. Jei nesiims jokių veiksmų, jos liks neturtingos ir pasens greičiau nei praturtės. Tokia ateitis laukia daugelio postkomunistinių šalių, ir tai liūdina visą Europą.