Premjero Gedimino Kirkilo nuomone, V. Putino sprendimas - blogas ženklas, reiškiantis, kad didės įtampa tarp Rusijos ir Vakarų), ir greičiausiai tai yra susiję su artėjančiais prezidento rinkimais (Rusijos prezidento rinkimai įvyks 2008 metų kovo 2 dieną – DELFI).
„Šis žingsnis taip pat reiškia, kad Rusija aštrina išorinius santykius,“ - DELFI sakė G. Kirkilas.
Paklaustas, kokių pasekmių gali turėti šis V. Putino sprendimas, premjeras teigė, kad „kiekviena įtampa gali turėti neprognozuojamų pasekmių.“
„Aš tikiuosi, kad tai yra tik propagandinė kova, bet manau, kad tai gali suketi ir neigiamų padarinių“, - sakė G. Kirkilas.
Savo ruožtu Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas DELFI šeštadienį tvirtino manąs, kad šis sprendimas – nieko naujo, nes Rusija jau anksčiau yra grasinusi trauktis iš šios sutarties.
„Manau, tai susiję su artėjančiais rinkimais Rusijoje, - sakė J. Karosas. – Mūsų saugumo tai tikrai nestiprina ir skatina radikalizmą ne tik Rusijoje, bet ir kitose valstybėse, pasitraukusiose iš Sovietų Sąjungos ir tapusiose Europos Sąjungos narėmis“.
Paklaustas, kaip šiame kontekste vertina ankstesnius Rusijos skelbtus planus dislokuoti Kaliningrade naujas raketas, J. Karosas atsakė, kad „po šio žingsnio galima galvoti, kad minėti pareiškimai gali turėti rimto pagrindo, nes šis žingsnis yra realus ir tai iš esmės rodo militarizavimo stiprinimą, kuris pasauliui nereikalingas.“
Tėvynės sąjungos narys europarlamentaras Vytautas Landsbergis V. Putino sprendimą įvertino kaip nuoseklią dabartinės Rusijos politikos tąsą. „Rusija jau seniai nesilaikė sutarčių, kurios jai nepatiko, taigi manau, kad tai yra tik formalus žingsnis“, - DELFI šeštadienį sakė V. Landsbergis.
Konservatorių lyderis, Seimo vicepirmininkas Andrius Kubilius DELFI pabrėžė, kad Rusija ir anksčiau yra grasinusi žengti šį žingsnį, tad V. Putino sprendimas nėra netikėtas. A. Kubiliaus nuomone, Rusija sąmoningai atnaujina Šaltojo karo retoriką, o kas praktiškai už to slypi, „geriau žino mūsų ir NATO karo ekspertai“.
„Galiu spėti, kad už to gali slypėti ir Rusijos nenoras vykdyti savo įsipareigojimus išvesti karius iš Gruzijos ir Moldovos, ir militarizavimo stiprinimas Kaliningrade. Tai yra nuosekli tąsa to, ką matėme pastaruoju metu, stebėdami Rusijos veiksmus Estijoje, Gruzijoje ir Ukrainoje. Tai - sąmoningas įtampos didinimas, - DELFI sakė A.Kubilius.
A. Kubiliaus nuomone, labai svarbu, kaip į susiklosčiusią situaciją dabar reaguos Europos Sąjunga.
„Ar tai rinkimų kampanijos dalykai, ar kas nors daugiau, parodys ateitis, bet aš manau, kad Lietuva turėtų nepraleisti šios progos siekti, kad ES atsirastų nuosekli santykių su Rusija strategija. Lygiai taip, kaip po Rusijos panaudoto energetinio šantažo Ukrainoje ES pradėjo rastis nuosekli energetinė strategija,“ – pabrėžė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas A. Kubilius.
Kaip aiškinama Rusijos prezidento spaudos tarnybos išplatintame dokumente, V.Putino sprendimas siejamas su "išskirtinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su Rusijos Federacijos saugumu ir reikalaujančiomis imtis skubių priemonių", skelbia BBC.
Pranešime nurodoma, kad įsakas priimtas „dėl išskirtinių aplinkybių, susijusių su 1990 metų lapkričio 19 dieną pasirašytos Įprastinės ginkluotės ribojimo Europoje sutarties turiniu, liečiančių Rusijos Federacijos saugumą bei reikalaujančių imtis neatidėliotinų priemonių“. Įsakas įsigalioja jį pasirašius, o moratoriumas - praėjus dar 150 dienų.
Apžvalgininkų teigimu, įsigaliojus moratoriumui Rusija galės prie Baltijos jūros dislokuoti įprastinę ginkluotę.
Rusijos Federacijos Užsienio reikalų ministerija įpareigota pranešti visoms sutarties dalyvėms apie sprendimą pristabdyti sutarties galiojimą, skelbia newsru.com.
Anksčiaus Maskva jau buvo pareiškusi apie savo ketinimus paskelbti šios sutarties vykdymo moratoriumą.
Anot Valstybės Dūmos vicepirmininko Vladimiro Žirinovskio, Dūma gali susirinkti į neeilinį posėdį, kad priimtų įstatymą dėl sutarties sustabdymo.
NATO atstovo teigimu, "sąjungininkai laiko šią sutartį svarbiu Europos Saugumo kertiniu akmeniu". Per interviu BBC NATO atstovas Jamesas Appathurai pareiškė, kad šis sprendimas - tai "nusivylimą keliantis žingsnis klaidinga kryptimi".
"BBC Europe" redaktoriaus Mike'o Saunderso teigimu, Rusiją supykdė JAV planai dislokuoti Rytų Europoje, konkrečiai - Lenkijoje ir Čekijoje, priešraketinės gynybos sistemą.
Tuo tarpu Kremlius vadina šią sutartį "pasenusia" ir apribojančia jo galimybes kilnoti pajėgas po Rusijos teritoriją.
Tiesa, šeštadienį paskelbtame Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime tvirtinama, esą moratoriumas nereiškia, kad užtrenkiamos durys tolesniam dialogui. Sustabdymas esą reiškia, kad "bus laikinai nutrauktas informacijos teikimas, inspekcijų priėmimas ir vykdymas".
"Rusija per šį laikotarpį nebus susaistyta ir bet kokiais įprastos ginkluotės apribojimais, - teigia ministerija. - Tačiau realios Rusijos karinės technikos apimtys priklausys nuo to, kaip rutuliosis karinė ir politinė situacija".
"Sutartis buvo pasirašyta 1990 metais tarp NATO ir Varšuvos pakto šalių. Per tą laiką Varšuvos paktas nustojo galiojęs. Prarado bet kokią prasmę ir apribojimai Rusijos ginkluotės apimtims įvairiose Rusijos teritorijos dalyse. Šiandien jie tik trukdo efektyviai kovoti su tarptautiniu terorizmu", - pabrėžė ministerija.
NATO valstybės iki šiol nėra ratifikavusios minėtos sutarties. NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis balandį pakartojo reikalavimą, kad Rusija, kaip sutarta, pirmiausiai turi išvesti savo dalinius iš Gruzijos ir Moldovos.
Įprastinės ginkluotės ribojimo Europoje sutartis buvo pasirašyta 1990 metų lapkričio 19 dieną Paryžiuje, likus metams iki SSRS subyrėjimo. Sutartis buvo atnaujinta ir pasirašyta 1999 metais ESBO viršūnių susitikimo Stambule metu. Prie adaptuotos sutarties galėjo prisijungti visos Europos valstybės - ESBO narės.
Sutartį pasirašė 22 NATO ir tuomet dar gyvavusios Varšuvos sutarties valstybės. Ji įsigaliojo 1992-aisiais. Iki šiol sutartį ratifikavo tik keturios NVS narės: Baltarusija, Ukraina, Kazachstanas ir Rusija (2004 metais).
Įprastinės ginkluotės ribojimo Europoje sutartis laikoma viena svarbiausių sutarčių, apribojančių ginkluotųjų pajėgų ir įprastinės ginkluotės panaudojimą. Joje numatomos priemonės, skirtos pasitikėjimui stiprinti ir bendradarbiavimui tarp valstybių-sutarties dalyvių užtikrinti. Sutartimi nustatomi tankų, sunkiosios artilerijos, karinių lėktuvų, taip pat karinių pajėgų, dislokuotų regione, skaičiaus limitai.