• Rusijos politologai: referendumas nesukels netikėtų politinių pasekmių

    Vakarų šalys ir Moldova sekmadienį įvykusį Padniestrės referendumą jau pavadino neteisėtu. Bet regiono lyderiai slavai, kurie nepriklausomybę pirmą kartą paskelbė 1990 metais, sakė, kad referendumas sustiprins jų pozicijas derybose dėl šio konflikto sprendinio.

    Kaip žurnalistams sakė Centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Piotras Denisenka, į pirmąjį referendumo klausimą teigiamai atsakė 97,1 proc. plebiscito dalyvių.

    Prieš prisijungimą prie Moldovos ir integraciją į ją balsavo 94,6 proc. Padniestrės rinkėjų, o už prisijungimą prie Moldovos - 3,4 procento. Apsispręsti negalėjo 2 proc. rinkėjų.

    Padniestrės Vidaus reikalų ministerijos spaudos tarnybos vadovė Ala Ivančenka sakė, kad nebuvo užregistruota nė vieno incidento, susijusio su referendumu. "Jei kas nors būtų įvykę, aš šiandien nebūčiau ramiai miegojusi namie", - sakė ji "Interfax".

    Sekmadienį balsavo daugiau kaip 300 tūkst. žmonių - 78,6 proc. visų rinkėjų, rodo patikslinti duomenys.

    Referendumą stebėjo maždaug 250 stebėtojų, kurių maždaug 200 buvo iš užsienio. 14 visuomeninių organizacijų iš įvairių šalių, tarp jų - ir iš Europos, atstovai pripažino, kad referendumas buvo demokratiškas ir atitiko visus tarptautinius tokių plebiscitų standartus.

    Padniestrės gyventojams buvo suteikta galimybė atsakyti į klausimus: "Ar remiate Padnestrės Moldovos Respublikos nepriklausomybės kursą ir vėlesnį laisvą prisijungimą prie Rusijos Federacijos"? ir "Ar manote, jog galima atsisakyti Padnestrės Moldovos Respublikos nepriklausomybės ir vėliau įeiti į Moldovos Respublikos sudėtį"?

    "Su Moldova negalima tikėtis nieko gera", - sakė 22 metų namų šeimininkė Katia, kurios pažiūros, regis, atspindi daugumos rinkėjų regiono pagrindiniame mieste Tiraspolyje nuomonę.

    65 metų Galina taip pat sakė, kad yra "už Rusiją", ir tikėjosi, kad vieną dieną gaus rusišką pasą. Prieš balsavimą vyko didelė propagandinė kampanija už separatistinį buvusio gamyklos darbininko Igorio Smirnovo administracijos kursą.

    Tiraspolis referendumą vadina istoriniu ir lemtingu. I.Smirnovas ragino visus gyventojus prieš apsisprendžiant prisiminti, ką jiems davė Moldova ir ką - Rusija, pasverti visus minusus ir pliusus. Kišiniovas iš anksto pareiškė neketinąs pripažinti referendumo rezultatų ir įvardijo jį kaip "provokacinį" ir "nerimtą".

    Moldovos prezidentas Vladimiras Voroninas mano, jog referendumas dėl nepriklausomybės komplikuos padėtį ir dar labiau apsunkins Padniestrės problemos sprendimą.

    "Šie veiksmai žlugdo Moldovos vadovybės pastangas taikiai sureguliuoti Padnestrės konfliktą, - pareiškė prezidentas. - Padėtis Padniestrėje neturi nieko bendra su padėtimi Juodkalnijoje ar Kosove".

    Europos Sąjungos ir JAV, Europos Tarybos ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos oficialūs atstovai, savo ruožtu pareiškė nepripažįsta referendumo, kurį laiko neteisėtu, rezultatų. Tik Rusija, kuri Padniestrėje yra dislokavusi 1,2 tūkst. karių, paragino Vakarus atsižvelgti į jo rezultatus.

    Apie 500 tūkst. gyventojų turinti Padniestrė nuo buvusios Sovietų Moldovos atsiskyrė žlugus SSRS, ir dėl to kilo kruvinas konfliktas su Moldova. Padniestrė pasiskelbė nepriklausoma, bet tarptautinio pripažinimo nesulaukė.

    Kiek vėliau Padniestrės respublikos prezidentas Igoris Smirnovas pirmadienį iškėlė iniciatyvą reformuoti valdžią ir suderinti Padniestrės ir Rusijos įstatymus.

    "Rugsėjo 17-osios referendumas tapo logiška sunkių išbandymų, karo nepriteklių, blokadų, iššūkių ir grasinimų, kuriuos įveikėme per tuos metus, tąsa. Žmonės patys laisvai apsisprendė, kaip toliau gyvens. Ir savo ateitį sieja su didžiąja Rusija. Už Respublikos nepriklausomybę ir laisvą prisijungimą prie Rusijos balsavo daugiau kaip 97 proc. visų dalyvavusiųjų balsavime", - pareiškė I.Smirnovas, kreipdamasis į žmones dėl sekmadienį vykusio referendumo rezultatų.

    Pasak jo, referendumo sprendimas - "tiesioginis įstatymas prezidentui ir Padnestrės valdžios institucijoms", nes rugsėjo 17-ąją Padniestrės vadovybė "gavo iš liaudies pasitikėjimo mandatą vykdyti didelio masto reformas pačioje respublikoje".

    "Atėjo metas pereiti nuo blokadinės ekonomikos valdymo sistemos prie plėtros ekonomikos valdymo sistemos. Atėjo metas rimtoms permainoms visose gyvenimo srityse, tarp jų ir įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios sistemoje", - pabrėžė I.Smirnovas.

    Jis pažymėjo, kad būsimųjų reformų esmė - "suderinti Padniestrės Moldovos Respublikos ir Rusijos Federacijos įstatymus finansų, ekonominės, mokesčių ir muitų politikos, socialinio aprūpinimo ir švietimo srityje". "Šį darbą privalome baigti kuo greičiau", - kalbėjo Padniestrės lyderis.

    "Aš taip pat nurodžiau Respublikos bankui apsvarstyti prisijungimo prie Rusijos rublio zonos klausimą", - pranešė I.Smirnovas.

    "Noriu pabrėžti: Padniestrės žmonės nusprendė - Padniestrės Moldovos Respublika, kaip ir Rusijos Federacija, yra prezidentinė respublika. Vykdydamas prezidento priesaiką, aš pasinaudosiu visais Konstitucijos man duotais įgaliojimais, kad pateisinčiau jūsų pasitikėjimą ir tas viltis, su kuriomis ėjome į referendumą", - pareiškė I.Smirnovas.

    Įvairiose šalyse Padniestrės referendumas vertinamas prieštaringai

    Abchazijos prezidentas Sergejus Bagapšas pareiškia, kad jo respublika visiškai remia Padniestrės siekį būti nepriklausoma ir integruotis su Rusija. "Mes visiškai pripažįstame išvakarėse Padniestrėje vykusio referendumo rezultatus. Abchazija remia Padniestrės siekį būti nepriklausoma ir jos pasirinkimą įeiti į Rusijos sudėtį", - sakė S.Bagapšas žurnalistams pirmadienį.

    Jis taip pat pranešė, kad ryte telefonu kalbėjosi su Padniestrės prezidentu Igoriu Smirnovu ir pasveikino jį su sėkminga referendumo baigtimi.

    Paklaustas apie galimybę surengti referendumą dėl Abchazijos nepriklausomybės, S.Bagapšas pakartojo: "Referendumas dėl nepriklausomybės mūsų respublikoje vyko 1999 metais. Abchazija yra nepriklausoma valstybė, ir kol kas jokio pakartotinio referendumo neplanuojame".

    Tačiau Kišiniovas atsisako pripažinti Padniestrėje vykusio referendumo rezultatus, Kijevas akcentuoja konsultacinį jo pobūdį, o Pietų Osetijos stebėtojų delegacija teigia, kad Padniestrės liaudis referendume pademonstravo pačią aukščiausią demokratijos formą. Moldovos užsienio reikalų ir eurointegracijos ministerija pareiškė, jog nepripažįsta sekmadienį Padniestrės regione vykusio referendumo rezultatų.

    Referendumo išvakarėse ministerija pareiškė laikanti jį "antikonstituciniu" ir "kontrproduktyviu". Pasak diplomatinės žinybos vadovo Andrejaus Stratano, "vadinamasis referendumas - tai Smirnovo politinis farsas".

    Tuo tarpu Ukrainos premjeras Viktoras Janukovyčius mano, jog tikslingiausia būtų šiai nepripažintai respublikai suteikti autonomiją Moldovos sudėtyje. Žurnalistų paprašytas pakomentuoti referendumą jis pažymėjo, kad pasaulyje jo rezultatai oficialiai nepripažinti, ir jis yra "greičiau konsultacinio pobūdžio".

    Baltarusijos Nacionalinio susirinkimo tarybos tarptautinių reikalų ir nacionalinio saugumo komisijos vadovas Nikolajus Čerginecas savo ruožtu mano, kad Minskui derėtų palūkėti, elgtis ramiai.

    "Šiuo atveju turime elgtis ramiai, pažiūrėti, kaip Europa elgsis buvusios Jugoslavijos teritorijoje dėl Kosovo nepriklausomybės", - pareiškė parlamentaras pirmadienį.

    "Jei ten (Europoje) bus nuspręsta Kosovo nepriklausomybės šalininkų naudai, tuomet, žinoma, tai sukels grandininę reakciją ir padarys didelės žalos tokių šalių, kaip Gruzija, Moldova vientisumui", - pažymėjo Baltarusijos atstovas.

    Tuo tarpu Pietų Osetijos parlamento pirmininko pavaduotojas Tarzanas Kokoity radijo stoties "Echo Moskvy" eteryje pareiškė, kad Padniestrės žmonės referendume pademonstravo "aukščiausią demokratijos formą".

    Jis neabejoja, kad referendumo rezultatams pritars Rusija, kuri "nuolatos tiesia pagalbos ranką blokados sąlygomis gyvenančiai Padniestrei".

    Rusijos politologai: referendumas nesukels netikėtų politinių pasekmių

    Referendumas Padniestrėje artimiausioje ateityje nesukels reikšmingesnių padarinių, tačiau jo rezultatais Rusija galės pasinaudoti kaip koziriu, mano politologai. "Žinoma, jokių šio referendumo pasekmių nedelsiant nepamatysime", - sakė pirmadienį Politinių tyrimų instituto direktorius Sergejus Markovas.

    Politologo nuomone, "šis referendumas pravers Rusijai, jei bus pripažinta Kosovo nepriklausomybė". "Jei krašto nepriklausomybė bus pripažinta, tuomet Rusija savo ruožtu pripažins Pietų Osetijos, Abchazijos ir Padnestrės nepriklausomybę", - mano jis.

    Be to, sakė S.Markovas, referendumo rezultatai bus naudingi ir nepripažintos respublikos valdžiai. "Referendumo rezultatai leis valdžiai stiprinti derybų (su Moldova) poziciją, kad būtų panaikinta ekonominė blokada", - kalbėjo ekspertas.

    Tuo tarpu "Merkator" grupės vadovas Dmitrijus Oreškinas mano, kad jokių politinių pasekmių šis referendumas nesukels.

    "Referendumo nepripažino nei Europos Sąjunga, nei JAV. O ir Rusijos padėtis nelengva, juk pripažindama šio referendumo rezultatus ji automatiškai atsisakys savo žodžių, jog gerbia Moldovos teritorinį suverenitetą", - sakė ekspertas.

    Be to, jo nuomone, Rusijai ekonomiškai neparankus Padniestrės prisijungimas.

    "Juk tai bankrutavusi teritorija! Kam mums reikia dar vienos teritorijos, kuri savo problemas suvers Rusijos biudžetui? Mes turime pakankamai savų depresijos slegiamų rajonų, į kuriuos reikia investuoti", - mano D.Oreškinas. Jis taip pat pažymėjo, kad "Padniestrė Rusijai skolinga 700 mln. dolerių už dujas". "Prisijungus skola bus anuliuota", - pridūrė politologas.

    Tuo pat metu jis mano, kad "Padniestrės referendumas yra Rusijos koziris, kurį bet kuriuo metu bus galima išsitraukti iš kišenės, kai, tarkim, teks spustelti Moldovą ar atsiradus įtampai su Europos Sąjunga".