Dauguma mano, kad rusai supranta, kad jų šalies prezidentas Vladimiras Putinas priima visus šiuos su Ukraina susijusius sprendimus, o būtent tai ir provokuoja šiuo metu susiklosčiusią konfrontaciją su Europos Sąjunga (ES) ir JAV. Kadangi Vakarų taikomos sankcijos kenkia Rusijos ekonomikai, o taip pat ir dėl bendro šios šalies patrauklumo užsienio investuotojams mažėjimo, rusai supranta, kad atsakomybė už visa tai gula ant V. Putino pečių. Taigi iš esmės V. Putinas išprovokavo konfliktą Ukrainoje, Ukrainos konfliktas smogė Rusijos ekonomikai, o ekonomikos smukimas – tai V. Putino kaltė, rašo „Forbes“. 

Vis dėlto praėjus šešiems mėnesiams po Rusijos įvykdyto Krymo užėmimo, o vidinei Ukrainos krizei virtus tarptautiniu konfliktu, V. Putiną palaikančių rusų skaičius visiškai nesumažėjo. Remiantis didžiausio nepriklausomo viešosios nuomonės apklausų rengėjo „The Levanda Center“ pateikiamais duomenimis, jį palaikančiųjų šiuo metu yra netgi 4 proc. daugiau, nei buvo šių metų balandžio mėn., kai nacionalistinė euforija dėl Krymo „susigrąžinimo“ buvo pasiekusi piką.

Ar V. Putino palaikytojų skaičius pagaliau pradės mažėti? Taip. Pasaulyje nėra politiko, kuris neribotą laiką išsaugotų 86 proc. palaikymo reitingus, tačiau klausimas, kada gi šie skaičiai pradės mažėti, yra labai reikšmingas – jis yra esminis. Jei V. Putino palaikytojų skaičius imų mažėti jau artimiausią mėnesį, tai turėtų visiškai kitokių padarinių Rusijos politinei ateičiai, nei tuo atveju, jei tai įvyktų po dviejų ar trejų metų. Rusiją tiriantys analitikai iš vakarų tikėjosi, kad politinis V. Putino įvaizdis turėjo nukentėti labai greitai. Nepaisant akivaizdaus ekonominių perspektyvių prastėjimo, didėjančios infliacijos, sparčiai nuvertėjančios nacionalinės valiutos ir priimto draudimo įvežti maisto produktus, rusai šiuo metu remia V. Putiną dar labiau nei anksčiau.

Lieka tik nuoširdžiai tikėtis, kad politiniai veiksmai, kurių Rusija ėmėsi per pastaruosius šešis mėnesius, galų gale duos atitinkamų rezultatų: Rusijos mokesčių mokėtojai vis labiau įsisąmonins realius ir didžiulius su Krymo užėmimu susijusius nuostolius. Tikimasi, kad pastarųjų mėnesių optimizmas ir pasitikėjimas savimi laipsniškai mažės. Vis dėlto kol kas rusai reiškia paramą savo šalies vyriausybės politiniams sprendimams labiau nei kada anksčiau, o ypač stipriai remiamas V. Putinas. Neseniai Maskvoje surengtas Taikos maršas tapo puikiu drąsos pademonstravimu, tačiau apklausos akivaizdžiai rodo, kad masinio nepasitenkinimo vis dėlto kol kas dar nėra.

Neturėtume manyti, kad V. Putinas pralaimi, nes kol kas rusai neketina pareikalauti iš jo atsakomybės už visus neigiamus Ukrainoje vykdomos politikos padarinius. Galbūt ateityje iš V. Putino ši atsakomybė vis dėlto bus pareikalauta, tačiau akivaizdu, kad šiuo metu V. Putino politinė galia daug didesnė nei kada anksčiau.