Man nebūnant priešrinkiminė kampanija perėjo į aukščiausią pavarą. Buvo atleisti kai kurie pareigūnai, kiti buvo paversti oficialiais tarnautojais, o iš trečių buvo atimti jų brangieji karoliukai. Ir vis tik po šio dviejų savaičių politinio virsmo bei pirmosios Dmitrijaus Medvedevo spaudos konferencijos per trejus prezidentavimo metus niekas nežino daugiau nei žinojo anksčiau.
O juk ažiotažą sukėlusių skandalingų įvykių būta nemažai. Štai balandžio viduryje iš Vladimiro Putino „Vieningos Rusijos“ partijos buvo pašalintas jaunas ideologas Aleksejus Čadajevas. Po dviejų savaičių Kremliaus marionetinis politologas Glebas Pavlovskis buvo atleistas iš D. Medvedevo visuomeninio politinio patarėjo pareigų. Akis už akį? Galbūt. O kokia to reikšmė? Neaišku.
Panašiu metu karštoje situacijoje atsidūrė Rusijos Senato pirmininkas ir apgailėtinos „Teisingos Rusijos“ partijos vadovas Sergejus Mironovas už tai, kad sukritikavo gimtąjį Sankt Peterburgą (anot jo, tai labiausiai korumpuotas Rusijos miestas). Gegužę jis pašalintas iš Senato vadovo pareigų, ir pradėjo sklisti kalbos apie jo partijos panaikinimą. Panašiu metu V. Putinas paskelbė apie naujos partijos – „Visos Rusijos liaudies fronto“ – sukūrimą, kuris esą turi tapti opozicine Kremliui partija. Galbūt taip ir bus. O koks rezultatas gavosi? Komedija.
Apie panašius planus buvo paskelbęs ir pleibojus milijardierius bei NBA klubo „New Jersey Nets“ bendrasavininkis Michailas Prochorovas. Jis turi tapti dar vienos Kremliui pavaldžios „Teisingo tikslo partijos“ lyderiu. Visų tokių pseudo-opozicinių partijų tikslas yra vienas – suskaidyti tikrąją opoziciją ir atimti iš jos rinkėjų balsus.
Šiomis dienomis Kremliaus atstumtieji žmonės yra tie, kuriems iš tikro neblogai sekėsi ekonomikoje. Tai jauni, ekonomiškai nepriklausomi žmonės, vidurinioji klasė ir elitas. M. Prochorovo partijos tikslas – susirinkti jų balsus. Na gerai. Bet kaip tada yra su D. Medvedevo pirmąja spaudos konferencija, apie kurią paskelbta praėjus tik dvejoms dienoms po M. Prochorovo didžiųjų naujienų? Žurnalistai labai laukė šios spaudos konferencijos ir ypač to, ką prezidentas ketino pasakyti. Ar jis pagaliau nutrauks kankinančią nežinomybę dėl kandidatavimo antrai kadencijai? O gal vis tik postą užleis V. Putinui?
Kaip pasirodė galiausiai, nė vienas atsakymas nėra teisingas. Didžiąją dieną D. Medvedevas beveik dvi valandas kalbėjo apie nieką – televiziją, automobilių statymą ir šiaurės elnius. Paklaustas dėl kandidatavimo į prezidentus antrą kartą, jis bandė išsisukinėti. „Pagaliau jūs paklausėte, – juokavo jis. – Jei nuspręsiu padaryti tokį pareiškimą, tai ir padarysiu“. Jo teigimu, spaudos konferencija nėra pati tinkamiausia vieta tai daryti.
Taigi daug visokiausių intrigų, o rezultato jokio. Aukščiau minėtieji atleistieji imitacinių opozicinių politinių jėgų atstovai savo nesėkmes aiškina arba tuo, jog nepalaikė V. Putino ir D. Medvedevo tandemo, arba per daug prisišnekėjo viešumoje. Realios jų pašalinimo iš viešojo gyvenimo priežastys – nesugebėjimas įgyvendinti Kremliaus jiems paskirtų užduočių.
Kadangi pastaraisiais metais visuomenės spaudimas sistemai didėja. Jauni ir išsilavinę, globaliai mąstantys miesto žmonės jau nebepakenčia išsikerojusios korupcijos bei tuščios politikų retorikos. Todėl organizuojami tokie visuotinai sėkmingi projektai kaip „KremlinRussia“ parodija socialiniame tinkle „Twitter“ ar Aleksejo Navalnyj antikorupcijos veikla. „Teisingos Rusijos“ partija su S. Mironovu priešakyje nesugebėjo savo pusėn palenkti šios grupės, tad jai teko pasitraukti iš opozicinės arenos.
Vietoj jo į viršūnes keliamas M. Prochorovas, vyras, kuris gerai išmano verslą, kuris jaučiasi patogiai tiek Rusijoje, tiek Vakaruose, kuris pagal suvokimo lygį kalba apie būtinus pokyčius. Visa tai skirta jauniems ir aktyviems žmonėms. Politikos ekspertų teigimu, eiti į politiką nebuvo M. Prochorovo idėja. Pasak rusų sociologo Deniso Volkovo „didieji verslininkai yra kontroliuojami valdžios. Jeigu valdžia pasakys, kad turi vadovauti partijai, tai ir vadovausi partijai“.
Tad kieno idėja tai buvo? Ilgalaikis didžiųjų reformatorių Jegoro Gaidaro ir Anatolijaus Čiubaiso patarėjas psichologijos profesorius Leonidas Gozmanas sako: „Herojiškas Rusijos politikos periodas baigėsi. Dabar mums reikia normalios, nuobodžios politinės konkurencijos. 5 procentai šen, 5 proc. ten. Svarbiausia dabar įteisinti valdančiojo elito skilimą“. Pasak jo, dabar vyriausybėje dirba žmonės, kurių politinės pažiūros yra visiškai nesuderinamos.
Tačiau jų požiūrių neatstovauja jokia dabartinė Rusijos politinė partija. Dėl šios priežasties, profesoriaus teigimu, reikia, kad naujos politinės partijos atspindėtų egzistuojančius politinių pažiūrų skirtumus.
Ar M. Prochorovo partijos steigimas ir yra tokį tikslą atitinkantis sprendimas? „Absoliučiai“, – sako L. Gozmanas. Pats oligarchas yra išreiškęs norą, kad jo partija po rinkimų būtų bent jau antroje vietoje. Žinant rusų politinės inžinerijos sugebėjimus tai nebus sudėtinga padaryti.
Visas šis judesys galiausiai Maskvoje nieko realiai pakeitė tik nuotaiką. Dabar ji gana įtempta ir vis labiau toksiška. Žmonėms jau nusibodo laukti svarbių sprendimų ir stebėti didžiuosius manevrus. „Tai nebepakenčiama. Verslui, visuomenei, net ir V. Putino šalininkų ratui, kuris aiškiai pradeda daryti jam spaudimą, kadangi šis negali išspręsti paprasto klausimo“, – pažymi atleistasis politologas G. Pavlovskis. Bet kol kas niekas negali nieko padaryti. Belieka tik pasyviai stebėti. Arba laukti rugpjūčio. Juk rugpjūtis visuomet yra gera proga dideliems pareiškimams daryti...