Jungtinės Amerikos Valstijos jau ilgą laiką leidžiasi žemyn. Žinoma, ateityje Amerika bus turtingesnė, tačiau, kadangi tokios šalys kaip Kinija ir Indija ir tokie regionai kaip Afrika auga sparčiau, Amerikai priklausanti pasaulio turto dalis atitinkamai mažės. Taip pat sumažės ir Amerikai priklausanti pasaulio karinės galios proporcija, Amerikos užsienio politikai skirtame žurnale „The National Interest“ teigia apžvalgininkas Michaelas Lindas.
Baltieji rūmai
© Reuters/Scanpix

Tarptautinių santykių srityje sąvoka „viršenybė“ gali būti vartojama turint galvoje arba poliškumą (t. y. šaliai priklausančios pasaulio ekonominių ir karinių išteklių proporcijos reikšmę), arba hegemoniją (išskirtinę šalies padėtį nepriklausomoje tarptautinėje bendruomenėje). Nesvarbu, ar apibrėžiama kaip poliškumas, ar kaip hegemonija, Amerikos viršenybė artėja prie pabaigos. Rytojaus pasaulis turės daug polių – ne du ir ne tris.

Specialistai prognozuoja Kinijos ir Indijos iškilimą

Idėjų kalvių, investicinių bankų ir konsultavimo bendrovių pateikiamos nacionalinių BVP proporcijų prognozės dėl vieno punkto sutampa: 2050 m. pasaulyje bus trys ekonominiai poliai – Kinija, Jungtinės Valstijos ir Europa. Gali būti ir ketvirtas – Indija, jei šios šalies ekonomika ir toliau sparčiai ir tvariai augs. Bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ ataskaitoje „The World in 2050“ (liet. pasaulis 2050-aisiais) Kinijai prognozuojama 20 proc., Jungtinėms Valstijoms ir Indijai – po 14 proc., o Europai – vos 12 proc. pasaulio BVP pagal perkamosios galios paritetą.

Bendrovės „Economist Intelligence Unit“ 2015 m. ataskaitoje pateikiamos panašios įžvalgos ir nurodoma: „Iki 2030 m. pagrindinės pasaulio ekonomikos bus JAV, Kinija ir Indija. Dviejų pastarųjų šalių ekonomikos augimas bus toks spartus, kad iki 2050 m. kiekviena iš jų bus turtingesnė už toliau išsirikiavusias penkias – Indoneziją, Vokietiją, Japoniją, Braziliją ir Jungtinę Karalystę kartu sudėjus“.

Kaip pastebi M. Lindas, dėl Jungtinės Karalystės „Brexit“ reikalų, taip pat dėl stiprėjančių nacionalizmo ir populizmo apraiškų Europoje elitinis projektas sukurti federacinę Europą, kuri pasaulinėje politikoje atliktų supergalios vaidmenį, praktiškai žlugo. Europa bus turtingas, tačiau susiskaidęs prekybinis blokas, apsuptas tokių galiūnių kaip Jungtinės Valstijos, Kinija ir galbūt Indija.

Amerikos aukso amžius į pabaigą: rytojaus pasaulyje iškils naujos jėgos
© Reuters/Scanpix

„Amerikos amžius“ – į pabaigą

Laikotarpį nuo 1914 iki 2014 m. galima nedvejojant pavadinti „Amerikos amžiumi“. Pirmojo pasaulinio karo metais Jungtinių Valstijų bendrasis vidaus produktas pranoko visos Britų imperijos BVP. Maždaug po šimto metų, 2014-aisiais, amerikietiškąjį BVP pralenkė Kinija.

Pasak M. Lindo, panašu, kad po šimtą metų trukusio štilio, kai su Amerikos turtais ir galia iš esmės negalėjo varžytis nė viena valstybė, pagaliau atsirado lygiavertė konkurentė – Kinija. Nors Kinijoje pajamos vienam gyventojui vis dar gerokai mažesnės negu JAV, Kinija ne tik pirmauja pasaulyje pagal perkamosios galios paritetą, bet ir yra didžiausia pasaulio gamintoja: joje pagaminama 52 proc. pasaulio televizorių, 75 proc. mobiliųjų telefonų ir 87 proc. asmeninių kompiuterių. Kinijos automobilių pramonė taip pat didžiausia pasaulyje – ji dukart viršija atitinkamą JAV rodiklį. Kinija valdo daugiausia pasaulio užsienio valiutos atsargų. JAV – 76 valstybių pagrindinis prekybos partneris, Kinija – 124-ių. Kuo daugiau turto, tuo didesnė galia. Šiuo metu pagal išlaidas gynybos srityje Kinija yra antra po Amerikos.

Pirmą kartą po to, kai XX a. pradžioje pavyko aplenkti Britų imperiją, Jungtinės Valstijos turi varžovę. Ir nors ta varžovė ne tokia turtinga ir pažangi daugelyje sričių kaip Amerika, savo ekonomikos rodikliais jai visiškai prilygsta. Ankstesnės Amerikos konkurentės, Vokietija ir Sovietų Sąjunga, nei pagal savo ekonomikos apimtį, nei pagal išteklius net nebuvo arti. Kitos šalys, pavyzdžiui, Japonija, taip pat negalėjo pretenduoti įveikti nei ekonominės, nei karinės Amerikos viršenybės (kurios pradžia skaičiuojama nuo Pirmojo pasaulinio karo), anei tarptautinės institucinės hegemonijos (kurios pradžia laikomi Antrojo pasaulinio karo metai).

Amerikos aukso amžius į pabaigą: rytojaus pasaulyje iškils naujos jėgos
© Corbis

Pasaulyje – svarbios politinės pertvarkos

Apžvalgininko nuomone, dėl vis didėjančios JAV užsienio politikos frustracijos reikėtų kaltinti ne tiek Amerikos lyderių nesėkmes, kiek gilumines ilgą laiką tekančias sroves, palaipsniui atskiedžiančias tiek Jungtinių Valstijų, tiek Europos turtus ir galią.

Kinijos laimėjimai netiesiogiai nulėmė daugelį Amerikos pralaimėjimų. Kinijos parama padėjo Rusijai pasipriešinti Jungtinėms Valstijoms ir jų europiniams sąjungininkams per krizę Ukrainoje. Kinijos galios įtvirtinimas Rytų Azijoje paskatino Jungtines Valstijas apriboti savo ryšius su tokiomis šalimis kaip, pavyzdžiui, Japonija. O Ramiojo vandenyno regiono partnerystės sutartis, sudaryta Kiniją paliekant nuošalyje, atrodo kaip desperatiškas mėginimas kurti atskirą, antikinišką, politiką.

Didžiam Vašingtono nusivylimui Brazilija, Indija, Pietų Afrika ir kitos šalys prisijungė prie Kinijos, kad galėtų kartu formuoti pagrindą naujoms tarptautinėms institucijoms, kuriose Amerika jau negalėtų dominuoti. Druskos ant žaizdos dar užpylė Amerikos sąjungininkės – Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija, nepaisydamos Vašingtono interesų ir prisijungdamos prie Kinijos vadovaujamo Azijos infrastruktūros investicijų banko.

M. Lindo įsitikinimu, bent iki šio amžiaus pabaigos žmonių gyvenimo lygis Amerikoje bus aukštesnis nei Kinijoje ar Indijoje. Tačiau tai menka paguoda. Net jei ne prasčiau nei Amerikoje gali gyventi bent dalelė kinų arba indų, pavertus ją į skaičius išeitų šimtai milijonų. O JAV tvirtinimai, kad išskirtinai inovatyvi JAV kultūra užtikrins nuolatinę lyderystę technologijų srityje, nedera su Silicio slėnio nuogąstavimais, kad Amerika negalės plėtoti inovacijų, jei nebus užtikrintas nuolatinis kvalifikuotų darbuotojų, išsilavinimą įgijusių Kinijoje, Indijoje arba kitose šalyse, tiekimas. Kad ir kaip žiūrėtume, inovacijų, kaip geopolitinės galios elemento, reikšmė yra pervertinama.

Amerikos aukso amžius į pabaigą: rytojaus pasaulyje iškils naujos jėgos
© AFP/Scanpix

Viršenybė kaip hegemonija

Šaltojo karo metais Jungtinės Valstijos atliko hegemono vaidmenį savo pačių vadovaujamame „Laisvo pasaulio“ aljanse. Savo sąjungininkams Amerika teikė karinę apsaugą, pasiūlė eksporto rinką ir paskelbė dolerį pasaulio atsargų valiuta. Po Šaltojo karo Amerika buvo kupina vilčių, kad hegemonija aljanse virs hegemonija pasaulyje. Tačiau šiuolaikiniame daugiapoliame pasaulyje, kuriame labai svarbios ne tik Kinija, Indija ir Jungtinės Valstijos, bet ir daugelis mažesnės galios valstybių, negali būti vieno karinio, finansinio ar komercinio hegemono.

Apžvalgininko teigimu, pagal perkamosios galios paritetą būdama antra, o netrukus tapsianti antra ir pagal užsienio valiutų rinkos rodiklius, Amerika tiesiog negali būti pagrindinė viltis į eksportą orientuotoms šalims, kaip tai buvo anksčiau, kai Jungtinės Valstijos gebėjo sudaryti sąlygas plėtotis tokioms šalims kaip Japonija, Pietų Korėja ir Taivanas. Pasaulio viduriniosios klasės plėtotė sparčiausiai vyks Kinijoje, Indijoje ir kitose ne Vakarų pasaulio šalyse.

Apžvalgininko teigimu, pagal perkamosios galios paritetą būdama antra, o netrukus tapsianti antra ir pagal užsienio valiutų rinkos rodiklius, Amerika tiesiog negali būti pagrindinė viltis į eksportą orientuotoms šalims, kaip tai buvo anksčiau, kai Jungtinės Valstijos gebėjo sudaryti sąlygas plėtotis tokioms šalims kaip Japonija, Pietų Korėja ir Taivanas. Pasaulio viduriniosios klasės plėtotė sparčiausiai vyks Kinijoje, Indijoje ir kitose ne Vakarų pasaulio šalyse.

Šiuo metu Jungtinės Valstijos ryžtingai siekia išlaikyti savo karinę hegemoniją keturiuose regionuose: Rytų Azijoje, Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Amerikoje. Tačiau Kinijos įtakai didėjant, Amerikos siekis sukliudyti jos įsiviešpatavimui Rytų Azijos regione gali būti toks pat bergždžias, koks XX a. pradžioje buvo britų ketinimas neleisti Amerikos įtakai išplisti už Šiaurės Amerikos ribų. Jei Kinijai ir Indijai pavyks įtvirtinti savo įtakos sferas, kaip kažkada padarė Amerika, priimdama Monro doktriną, Jungtinėms Valstijoms gali tekti globalizacijos procesą toliau stebėti iš šalies.

Bendras paveikslas yra aiškus, nepaisant, kad kai kurios jo detalės gali pasirodyti esančios netikslios. Įpusėjus šiam amžiui, didžioji dalis pasaulio pramonės ir karinio potencialo bus sutelkta keturiose šalyse: Kinijoje, Indijoje, Europoje ir Jungtinėse Valstijose. Daugiapoliame pasaulyje neatsiras supergalios, galinčios užtikrinti visuotinį saugumą ir padiktuoti bendras ekonomikos taisykles. Daugiapolis pasaulis bus susiskaidęs į įtakos sferas, o saugumo aljansai bus įtvirtinami strateginiais prekybos ir investicijų susitarimais. Net jei šaltojo karo pavyks išvengti, taika bus grindžiama ne šilta draugyste, o šaltu išskaičiavimu.

Kaip yra rašęs amerikiečių užsienio politikos komentatorius Robertas Kaganas, supergalia negali išeiti į pensiją – ji gali būti priversta dalytis scena.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (148)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (60)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (30)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1229)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu (7)

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (341)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (33)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Ar žinote, kuo gali baigtis per trumpos atostogos? (6)

Sakoma, dar­­bas iš bež­džio­nės pa­da­rė žmo­gų. O ką dar­bas be po­il­sio...

6 stiliaus patarimai moterims su didele krūtine (20)

Bičiulės su mažesne krūtine kas kartą varto akis, kai skundžiatės savo apvaliomis formomis? Jos...