Kuo užkišti 10 mlrd. eurų juodąją skylę ES biudžete, kaip pakoreguoti daugiau nei 20 tūkst. įstatymų ir reglamentų, ką daryti su 1,8 tūkst. britų, dirbančių įvairiose ES įmonėse, ir kur rasti atsakymus į begalę kitų klausimų, kuriuos teks išspręsti vos per porą metų?

Čia paminėti vos keli „Politico“ pasiekę skaičiai iš 21-os Europos Parlamento politikos komitetų pateiktos „Brexit“ padariniams skirtos ataskaitos.

Ataskaitos buvo sudaromos nuo 2016-ųjų spalio iki 2017-ųjų sausio mėnesio. Jose pateikti kuo išsamiausi oficialūs duomenys, nenumaldomai diktuojantys iššūkius abiejų pusių derybininkams ir leidžiantys daryti išvadas apie itin platų būsimų derybų mastą ir ypatingą jų sudėtingumą.

Šių dokumentų pagrindu bus sudaryta balandį numatoma pateikti rezoliucija, kurioje, kaip teigia vienas įtakingas parlamentaras, bus išdėstytos Parlamento nuostatos derybų proceso pradžioje.
Nors formaliose derybose dėl „Brexit“ Europos Parlamentas nedalyvaus, kad galutinis sprendimas dėl atsiskyrimo būtų laikomas galiojančiu, sutikimą jis pareikšti privalės.

Kaip teigia oficialūs šaltiniai, prie proceso prisidedantis Parlamentas padės užtikrinti, kad būtų laikomasi derybų grafiko. Parlamento Konstitucinių reikalų komitetas bus atsakingas už galutinę išstojimo sutartį papildančio asamblėjos sutikimo projekto parengimą.

Toliau pateikta keletas svarbiausių ataskaitose figūruojančių skaičių ir faktų.

20 833 ES įstatymai ir taisyklės, laukiančios nuodugnios peržiūros

Būtent tiek įstatų ir taisyklių, kaip skelbiama Užimtumo komiteto ataskaitoje, teks peržiūrėti „Brexit“ derybininkams. Kitaip sakant, per 500 darbo dienų, įeinančių į laikotarpį nuo „Brexit“ derybų pradžios iki po poros metų sueisiančio įstatymų numatyto jų termino, dėl atsiskyrimo sąlygų besitariantys derybininkai kasdien turės susitarti dėl 40-ies teisinių priemonių.

12 Jungtinės Karalystės pavadinimo įrašų, kuriuos teks panaikinti iš Lisabonos sutarties

Kaip teigia Parlamento Konstitucinių reikalų komiteto atstovai, „Brexit“, be jokios abejonės, lems tam tikrus formalius Lisabonos sutarties – pagrindinio teisinio Europos Sąjungos dokumento, taip pat su ja susijusių protokolų ir deklaracijų keitimus. Paminėtinos nuorodos į atleidimą nuo prievolės laikytis Europos Sąjungos įstatymų, kuria Jungtinė Karalystė galės naudotis spręsdama teisingumo ir vidaus reikalų klausimus, taip pat išimtis, susijusias su ES pagrindinių teisių chartija, bevize Šengeno erdve ir euru.

Theresa May

5 metai, per kuriuos Briuseliui dar nebus užginta stebėti tam tikrų Jungtinės Karalystės veiksmų
Iki pat 2024-ųjų Jungtinės Karalystės finansinės procedūros išliks Europos Sąjungos stebėsenos objektu. Šią privilegiją, anot Parlamento pramonės komiteto, lemia būtinybė iki 2024-ųjų metų atlikti baigiamąjį (ex-post) dar porai metų numatytų ES finansuojamų projektų vertinimą.

Parlamento atstovai įsitikinę, kad tam tikri reikšmingi finansiniai ES ir Jungtinės Karalystės ryšiai dar kurį laiką turės išlikti stabilūs. „Jungtinės Karalystės vyriausybė pažadėjo užtikrinti su struktūriniais ir investicijų fondais susijusių projektų, dėl kurių pati yra pateikusi konkurencinius pasiūlymus, finansavimą ilgiau nei iki datos, kai Jungtinė Karalystė paliks Europos Sąjungą“, – rašoma Pramonės komiteto ataskaitoje.

10 mlrd. eurų, kuriuos teks rasti skylei ES biudžete užlopyti

Neatsižvelgiant į realią „Brexit“ datą, ES teikiamam išorės veiksmų programų finansavimui iškyla tam tikra rizika. Taip tvirtinama Parlamento Užsienio reikalų komiteto ataskaitoje. Šią riziką lemia po Jungtinės Karalystės pasitraukimo ES biudžete atsirasiąs trūkumas, jei jo nepavyktų kompensuoti 27-ioms likusioms ES valstybėms narėms. Šiuo metu grynasis Jungtinės Karalystės indėlis ė ES iždą sudaro maždaug 10 mlrd. eurų per metus. Ar tam tikromis Jungtinės Karalystės skiriamomis sumomis, pavyzdžiui, šaliai dalyvaujant mokslinių tyrimų arba studentų mainų programose, ES biudžetas bus papildomas ir po „Brexit“, kol kas neaišku.

Vieni iš svarbiausių klausimų, kuriuos teks išspręsti per vyksiančias derybas, yra susiję su būsimu Jungtinės Karalystės vaidmeniu mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros iniciatyvoje „Horizontas 2020“, regioninio finansavimo programose, bendroje žemės ūkio politikoje, kaimo plėtros projektuose ir Europos strateginių investicijų fondo darbe. Per visus šiuos fondus gaunami milijardinėmis sumomis vertinami Jungtinės Karalystės skiriami įnašai.

Juodoji biudžeto skylė nerimą kelia ir Europos investicijų bankui, kuriam teks apriboti savo galias remiant ES politiką teikti paskolas trečiosiose šalyse. Kitaip sakant, „Brexit“ turės įtakos ES galimybėms per Europos investicijų banką teikti pabėgėlių ir migracijos politikos finansavimą.

Konkreti „Brexit“ data laikoma viena iš svarbiausių proceso aplinkybių.

Daugelis Europos Parlamento komitetų ne be baimės žvelgia į perspektyvą, laukiančią, jei „Brexit“ įvyktų anksčiau nei 2019-ųjų gruodžio 31-ąją – dabartinio ES biudžetinio laikotarpio pabaigos datą, nes tokiu atveju neišvengiamai tektų perskaičiuoti jau numatytus biudžetus. Vadovaujantis Lisabonos sutarties sąlygomis, jei pranešimą apie ketinimą palikti bloką Jungtinė Karalystė pateiktų jau kitą mėnesį, „Brexit“ turėtų įvykti po poros metų, t. y. 2019-ųjų kovą, nebent abi šalys susitartų dėl kitos datos.

197 893 ES piliečiai, galintys netekti lig šiol turėtų teisių

Užimtumo komitetas nustatė, kad „Brexit“ poveikį vieni iš pirmųjų patirs tam tikroms grupėms priklausantys Jungtinėje Karalystėje gyvenantys iš ES šalių atvykę piliečiai. Reikia priminti, kad iš viso tokių piliečių Jungtinėje Karalystėje suskaičiuota 3,3 milijono.

Po „Brexit“ tam tikros grupės neteks ES garantuojamos apsaugos. Pažeidžiamiausia grupė – 120 tūkst. darbo ieškančių asmenų iš likusių 27 ES šalių ir 50 893 darbuotojai, paskirti į Jungtinę Karalystę iš kurios nors kitos ES šalies. Neužtikrintumas dėl ateities kyla ir dar 27 tūkst. žmonių, kertančių Jungtinės Karalystės sieną, kad patektų į darbą (pavyzdžiui, vykstančių iš Ispanijos į Gibraltarą arba iš Šiaurės Airijos į Airijos Respubliką), arba tam tikrą laiko dalį dirbančių Jungtinėje Karalystėje, o likusią – kurioje nors kitoje ES šalyje.

Panašu, kad „Brexit“ poveikis taip pat neaplenks iš ES atvykusių studentų ir mokslo tyrimų darbuotojų. Žinoma, kad Jungtinėje Karalystėje mokosi 125 tūkst. svetimšalių studentų. Net 15 proc. visos Jungtinės Karalystės universitetų akademinės bendruomenės sudaro atvykėliai iš kurios nors ES šalies.

73 vietos Europos Parlamente, kurių likimas dar nenuspręstas

Konstitucinių reikalų komitetas ragina Europos Vadovų Tarybą peržiūrėti Europos Parlamento sudėtį gerokai prieš 2019 metais įvyksiančius Europos Parlamento rinkimus. Taryba turės nuspręsti, ar atsisakyti Jungtinei Karalystei priklausančių 73 vietų, ar paskirstyti jas likusioms 27 šalims, kad Europos Parlamentą ir toliau sudarytų 751 narys.

359 953 leidimai, kurių gali netekti jais besinaudojančios finansinių paslaugų įmonės

Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas nustatė, kad patvirtinimo dar laukia 16 teisės aktų, susijusių su bankininkystės, kapitalo rinkų ir mokesčių sektoriais, kuriuos gali tekti performuoti, atsižvelgiant į „Brexit“ derybų rezultatus. Be to, peržiūrėjus dar šešis teisėkūros projektus gali iškilti ir daugiau klausimų, kuriuos teks išspręsti iki 2019 metų.

Jungtinės Karalystės finansų bendrovėms bus suduotas skaudus smūgis, jei nepavyks susitarti dėl specialaus potvarkio, numatančio paslaugų tiekimą iš Jungtinės Karalystės į ES rinkas.

Rizika kyla 5 476 Jungtinėje Karalystėje užregistruotoms įmonėms, besinaudojančioms 336 421 leidimu, suteikiančiu teisę plėtoti verslą 27-iose likusiose ES valstybėse narėse. Reikia pasakyti, kad ES arba Europos Ekonominėje Erdvėje veikiančios įmonės bendradarbiaudamos su Jungtine Karalyste tesinaudoja 23 532 tokiais leidimais.

1 didžiulė problema, susijusi su vartotojų teisėmis ir tarptinklinio ryšio mokesčių tvarka

Nemažai keblumų siejama su Vartotojų teisių direktyva. Parlamentas nėra apsisprendęs dėl vartotojų teisių išlaikymo po „Brexit“, jei tos teisės buvo įgytos anksčiau, t. y. prieš „Brexit“, perkant prekes bet kurioje ES valstybėje narėje. Taip pat nenutarta, kokia institucija rūpinsis tų teisių užtikrinimu. Pramonės komitetas nurodo, kad po „Brexit“ nebebus taikomas ES reglamentas dėl mobiliojo tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimo.

42 mln. britų, patirsiančių rūpesčių dėl svetur nebegaliosiančio sveikatos draudimo

Nustatyta, kad žemyninėse ES šalyse birtai lankosi 42 mln. kartų per metus, o ES šalių piliečių viešnagių Jungtinėje Karalystėje per tą patį laikotarpį skaičius – 21,5 mln. Šiandien visiems keliaujantiems asmenims taikomas pagal ES piliečiams išduodamą Europos sveikatos draudimo kortelę numatytas sveikatos draudimas.

Koks draudimas galios po „Brexit“, dar nežinia.

2 milijardinėmis sumomis vertinamos su branduolinių tyrimų projektais susijusios problemos
Jungtinės Karalystės vyriausybė jau paskelbė sprendimą dėl išstojimo iš Europos atominės energijos bendrijos (EAEB). Deja, kokios strategijos bus laikomasi milijardinėmis sumomis vertinamo Anglijoje vykdomo ITER branduolių sintezės energetikos vystymo projekto atžvilgiu, dar nežinoma.

Taip pat turės būti nuspręsta, kokia ateitis laukia įvairių Jungtinėje Karalystėje veikiančių ES institucijų, įskaitant Europos vaistų agentūrą (EMA) ir Europos bankininkystės instituciją (EBI). Konkurencija dėl teisės tapti naujomis šių institucijų būstinių šalimis gana arši.

1 taikos sutartis, į kurią teks atkreipti dėmesį.

Keli parlamentiniai komitetai išreiškė nerimą dėl Šiaurės Airijos reikalų. Jų susirūpinimas iš dalies nulemtas nežinios dėl ES regioninių fondų, įtrauktų į Didžiojo penktadienio taikos sutartį, likimo. Už regioninę politiką atsakingas komitetas nurodo, kad ES finansuoja taikos užtikrinimo ir susitaikymo programą, kurios vykdymas aktualus netoli Šiaurės Airijos sienos su Airijos Respublika esantiems regionams. Kaip ši programa bus vykdoma po „Brexit“, kol kas neaišku.

3,8 tūkst. britų, kurių atlyginimus arba pensijas moka ES

Maždaug 1,8 tūkst. ES įmonių personalo yra Didžiosios Britanijos piliečiai, be to, dar apie 2 tūkst. britų pensijos mokamos iš ES. Tokią informaciją pateikęs Biudžeto komitetas taip pat išreiškė nuostatą dėl atitinkamų priemonių numatymo išstojimo sutartyje ir jų taikymo būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių kontekste. Remiantis Europos Komisijos šaltiniais, nors žmonių skaičius ir neatrodo didelis, bendroji suma, susidaranti dėl teisės į darbą ir išmokas, kurios taikymą po „Brexit“ teks koreguoti, siekia maždaug 7 mlrd. eurų.

Taigi net po „Brexit“ pakankamas skaičius britų ne vieną dešimtmetį liks finansiškai susiję su ES. Pavyzdžiu, kai kurie jauni Europos Parlamente dirbantys Didžiosios Britanijos specialistai tėra įpusėję trečiąją dešimtį. Pensinis amžius ateityje gali būti nukeltas iki maždaug 70 metų, taigi, bus pradėtas skaičiuoti praėjus 45-iems metams po „Brexit“.

Nulinė suma, kurią Jungtinė Karalystė iki „Brexit“ referendumo panaudojo iš prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondų

Užimtumo komitetas nurodo, kad iki pat 2016 metų Jungtinė Karalystė nė karto nesikreipė dėl lėšų iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo – vienos iš ES numatytų priemonių, susijusių su parama darbo netekusiems piliečiams, siekiantiems susidoroti su globalėjančios ekonomikos metamais iššūkiais. Globalizacijos padariniai neretai įvardijami kaip viena iš pagrindinių priežasčių, lėmusių britų balsavimą už „Brexit“.