„Vakar aš turėjau galimybę dalyvauti generalinėje audiencijoje pas Romos popiežių Pranciškų Šv. Petro aikštėje Vatikane. Mane pristatė ložėje ypatingiems svečiams pirmuoju. Manau, ne atsitiktinai. Aš pasakiau popiežiui, kad po penkių dienų pas mus didi šventė – Pergalės diena, įteikiau jam 70-mečio atminimo medalį. Pasakiau, kad mūsų tauta už ją sumokėjo 26 milijonais gyvybių, paprašiau jo būti kartu su mūsų tauta ir solidarumo vardan prisisegti „Georgijaus juostelę“. Jis pats ją prisisegė ir bendravimas tęsėsi“, – paaiškino P. Dorochinas.
Popiežius Pranciškus pasveikino Rytų apeigų katalikus su Velykomis
P. Dorochinas taip pat papasakojo, kad jam priėjus, popiežius rusiškai pasakė: „Kristus prisikėlė.“
„Aš taip pat įteikiau jam žurnalą su patriarcho Kirilo nuotrauka ir pasakiau, kad mes džiaugiamės neseniai įvykusiu jų istoriniu susitikimu. Popiežius per mane perdavė palaiminimus mūsų šaliai“, – pridūrė jis.
DELFI primena, kad Georgijaus juostelė po Krymo aneksijos įgavo kitą reikšmę - ji tapo Rusijos remiamų separatistų karinių veiksmų Rytų Ukrainoje simboliu.
Popiežius parodė gailestingumą hibridiniam karui Ukrainoje
Kaip rašo nepriklausomas katalikų naujienų portalas www.cruxnow.com, popiežiaus Pranciškaus raginimas visose Europos katalikų bažnyčiose organizuoti rinkliavas kenčiantiems Ukrainos žmonėms gali būti kai kas daugiau nei tiesiog Vatikano politika.
Juk vasario mėnesį pontifikas sukėlė daugumos ukrainiečių –ir katalikų, ir stačiatikių – pasipiktinimą, kai pasirašė su Rusijos stačiatikių patriarchu Kirilu bendrą deklaraciją, į kurią buvo įtraukti trys labai įtartini punktai – juos galėjo sukurpti tik Maskva.
Deklaraciją, kurią abu ganytojai vasario 12 d. pasirašė Havanos oro uosto Valstybinio protokolo skyriuje, sudaro 27 punktai, surašyti gražia ekumenine kalba. Trys iš jų daugumai Ukrainos gyventojų ir Ukrainos diasporai (kurią sudaro daugiau nei penkiasdešimt milijonų žmonių) kelia nerimą, jei ne pasipiktinimą.
25 punkte kalbama apie Ukrainos graikų apeigų katalikų bažnyčią, kuri yra pavaldi Romai. Ji čia vadinama „bažnytine bendruomene“ – tokį terminą Katalikų bažnyčia paprastai naudoja kalbėdama apie protestantus. Vis dėlto čia taip pat minima, kad Graikų apeigų katalikų bažnyčia „turi teisę egzistuoti“ – o tai jau akivaizdus progresas, lyginant su Rusijos pozicija.
26 punkte kalbama apie „karo veiksmus“ Ukrainoje, tačiau nepateikiama nė menkiausia užuomina į faktą, jog Rusija pažeidė Ukrainos teritorinį vientisumą, užėmusi ir prisijungusi Krymą. Taip pat nė žodžiu neužsimenama apie tai, kad prisidengusi „separatistų sukilimu“ Rusija išsiuntė savo karius į Rytų Ukrainą bei dislokavo ten vienas iš destruktyviausių modernių ginklų sistemų.
27 punktas itin suerzino Ukrainos stačiatikius, kurie yra atsiskyrę nuo Maskvos patriarchato. Jame nurodoma, kad tik „egzistuojančios kanoninės normos“ gali padėti įveikti egzistuojančią didžiulę schizmą tarp stačiatikių tikinčiųjų Ukrainoje, dauguma kurių nepripažįsta Maskvos autoriteto. Rusijos stačiatikių bažnyčia šiuos vyskupus dvasininkus ir tikinčiuosius vadina „nekanoniškais“ ir teigia, kad jie negaus malonės. Tad šiame kontekste gan nekaltas terminas „kanoninės normos“ įgyja neigiamą potekstę.