Kremliui mėgaujantis praktiškai nepalaužiama šalies gyventojų parama tiek Rusijos vidaus, tiek užsienio politikos klausimais, visiems, kurie drįsta nepritarti bendrai tendencijai, gresia rimtos bėdos.
Ypatingai kliūva paprastiems socialinės žiniasklaidos vartotojams, kurie drįsta skelbti dalykus, kurie meta iššūkį oficialiam naratyvui. Būtent čia Kremliaus interesai sutampa su tais, kuriais vadovaudamiesi dirba tyrėjai, medžiojantys ekstremistus.
Kremliaus atstovai šios konkrečios bylos bent kol kas nekomentuoja.
Praeitais metais už neapykantos skleidimą Rusijoje laisvės atėmimo bausme nuteisti mažiausiai 54 žmonės. Dauguma jų buvo pripažinti kaltais už tai, kad internete dalijosi tariamai netinkamu turiniu.
Prieš penkerius metus, kaip teigia Maskvoje veikianti organizacija „Sova“, Rusijoje analizuojanti žmogaus teisių pažeidimų, nacionalizmo ir ksenofobijos problemas, šis skaičius buvo net penkis kartus mažesnis. Iš viso už neapykantos kurstymą Rusijoje 2015 metais baudžiamojon atsakomybėn patraukti 233 žmonės. 2010 metais šis skaičius tebuvo 92.
2002 metais Rusijoje priimtas įstatymas ekstremizmą įvardija kaip veiklą, kurios pagrindinis tikslas pakenkti šalies saugumui ir konstitucinei tvarkai, šlovinti terorizmą ar rasizmą bei raginti ir skatinti kitus taip elgtis.
Formuluotės neaiškumas ir erdvė interpretacijai atriša pareigūnams rankas teisti labai daug žmonių – pradedant nuo tų, kurie iš tikrųjų užsiima ekstremistine veikla ar demonstruoja nacių simbolius iki tų, kurie paprasčiausiai internete reiškia savo nuomonę, nebūtinai sutampančia su valdančiojo režimo propaguojama politika, ir pasmerkiami kaip tokiu elgesiu keliantys grėsmę valstybės saugumui. Kaip ten bebūtų, būtent teismas sprendžia, ar įrašai socialinėje žiniasklaidoje kelia realų pavojų valstybės saugumui, ar ne.
Daugiausia pranešimų socialinėje žiniasklaidoje, kurie ir sukėlė pastarąją nuosprendžių bangą, buvo susiję su kritika Rusijos veiksmams Ukrainoje.
Toks scenarijus pasitvirtino ir su straipsniais bei paveiksliukais, kuriais savo paskyroje socialiniame tinkle pasidalijo A. Bubejevos vyras, keturiasdešimtmetis elektrikas iš Tverės – mieguistos provincijos sostinės, esančios Maskvos ir Sankt Peterburgo pusiaukelėje.
„Andrejus Bubejevas mano, kad jam mesti kaltinimai – kaip pavyzdys, turintis paprastus rusus atgrasyti nuo bandymų laisvai reikšti savo nuomonę“, – teigia jo advokatė Svetlana Sidorkina.
A. Bubejevas gana daug laiko praleisdavo internete, savo paskyroje socialiniame tinkle „VKontakte“ besidalydamas nuorodomis į įvairius straipsnius ir besiveldamas į diskusijas vietinės reikšmės naujienų portaluose, paaiškina jo žmona.
2015 metų pavasarį jis iš miesto išvyko dirbti į statybas provincijoje. Kadangi tyrėjai niekaip negalėjo jam prisiskambinti, vyras buvo įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą kaip įtariamasis ekstremizmu. Vieną dieną, kai leido laiką su žmona ir jaunesniuoju sūnumi šeimos vasarnamyje užmiestyje, ten įsiveržė specialusis policijos būrys ir jį dramatiškai areštavo.
Dabar jo žmona gyvena viena su ketverių metų sūnumi – kukliai apstatytame bute pirmame sovietinės statybos daugiabučio aukšte. Po to, kai vyras buvo sulaikytas, 23 metų Anastasija Bubejeva buvo priversta mesti studijas medicinos mokykloje, nes paprasčiausiai nebeišgalėjo susimokėti už vaiko priežiūrą. Mažylis vis dar nešioja akies raištį, kurio prireikė dėl traumos, patirtos susitrenkus galvą per reidą, kurio metu sulaikytas jo tėvas.
Praėjus keliems mėnesiams po sulaikymo, A. Bubejevas pripažino savo kaltę dėl neapykantos rusams kurstymo ir buvo nuteistas metams laisvės atėmimo. Jo nusikaltimas – dalijimasis straipsniais, nuotraukomis ir vaizdo įrašais, susijusiais su Ukrainos nacionalistų grupėmis, įskaitant ir savanorių batalioną, Rytų Ukrainoje kovojusį su Rusijos remiamais separatistais. Viena iš tokių jo žinučių buvo nuoroda į straipsnį apie Rusijos karių, žuvusių Ukrainoje, kapus ir vaizdo įrašas, kuriame Rusija įvardijama kaip „fašistinė agresorė“, rodomi į Ukrainos teritoriją iš Rusijos riedantys tankai.
Po pirmojo nuosprendžio nepraėjus nė dviem savaitėms, A. Bubejevui pateikti nauji kaltinimai. Šį kartą jis buvo apkaltintas raginęs „imtis ekstremistinių veiksmų“ bei „veiksmų, kuriais siekiama pakenkti Rusijos teritoriniam vientisumui“. Jis pasidalino paveikslėliu, kuriame vaizduodama minėtoji dantų pastos tūbelė, ir straipsniu, pavadinimu „Krymas - tai Ukraina“. Minėtojo straipsnio autorius – prieštaringai vertinamas tinklaraštininkas, šiuo metu esantis kalėjime. Jis ragino prieš Rusiją imtis karinių veiksmų.
„Jis visada domėjosi politika, skaitė naujienas, dalijosi informacija socialiniuose tinkluose, bet taip elgėsi dėl savęs ir sau. Tarsi būtų kolekcionavęs laikraščių iškarpas. Jo paskyra nebuvo populiari – turėjo tik 12 draugų. Jis niekada nenorėjo nieko priversti nieko daryti“, – pasakoja jo žmona.
Vos pateikus naujus kaltinimus, dienos šviesą išvydo ir itin neigiamas reportažas, kurį parengė vietos televizijos kanalas „Tverskoj Prospekt“. Reportaže buvo rodomas anonimu panoręs išlikti tinklaraštininkas, besiskundžiantis socialinės žiniasklaidos naudotojais, kurie nesibodi reikšti savo paramos Ukrainos pajėgoms ir „yra pasirengę prisidėti prie valdžios perversmo Rusijoje ir žudyti žmones, kaip kad elgiasi fašistai“.
Televizijos reportaže taip pat tvirtinama, kad būtent šio neįvardyto tinklaraštininko skundas ir paskatino patraukti baudžiamojon atsakomybėn elektriką.
Gegužės 6 dieną S. Bubejevas buvo pripažintas kaltu, jam skirta dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Be to, tą patį mėnesį Astrachanės miesto teismas dvejiems metams kalėjimo nuteisė vyrą, kuris savo paskyroje socialinėje žiniasklaidoje ragino ukrainiečius kovoti „su okupacinėmis V. Putino pajėgomis“.
Gruodį Sibire penkeriems metų kalėjimo nuteistas vietos gyventojas, kuris savo vaizdo pranešimais socialinėje žiniasklaidoje „kurstė neapykantą“ prieš Rytų Ukrainos gyventojus.
Spalį Rusijos teismas dvejiems metams į už grotų pasiuntė vietos politikos aktyvistą – tokios bausmės jis nusipelnė suorganizavęs nesankcionuotą piketą, socialinėje žiniasklaidoje reikštą kritiką Rusijos prezidentui V. Putinui ir raginimą pietinėms Rusijos teritorijoms prisijungti prie Ukrainos.
Straipsniai, nuotraukos ir vaizdo įrašai, dėl kurių S. Bubejevas atsidūrė kalėjime, buvo patalpinti jo paskyroje socialiniame tinkle „VKontakte“ – populiariausioje Rusijoje socialinėje platformoje, kur sukurta per 270 mln. paskyrų.
„VKontakte“ įkūrėjas Pavelas Durovas socialinį tinklą pardavė ir iš Rusijos išvyko 2014 metais, argumentuodamas patiriamu spaudimu iš šalies saugumo žinybų atskleisti asmeninę informaciją vartotojų, siejamų su protesto judėjimu Ukrainoje. Dabar socialinį tinklą kontroliuoja su Kremliumi siejamo milijardieriaus Ališero Usmanovo žiniasklaidos holdingas.
„Sova“ grupės vadovas Aleksandras Verchovskis teigia, kad maždaug pusė tokių kaltinamųjų išvadų dėl neapykantos kurstymo internete yra susijusios su įrašais socialiniame tinkle „VKontakte“. Jis mano, kad taip gali būti dėl paprastos priežasties: šalies policijai lengviau rasti bendrą kalbą su socialinio tinklo, priklausančio šalies piliečiui, administracija, nei kreiptis į užsieniečius.
S. Bubejevo gynyba tvirtina, kad jo paskyros privatumo nustatymai lėmė, kad straipsnių nuorodos, kuriomis jis pasidalino, pasiekė tik jį ir 12 jo draugų. Advokatė S. Sidorkina sako neturinti paaiškinimo, kaip saugumo tarnybos suuodė apie skelbiamas nuorodas į straipsnius – esą tai galėjo būti įmanoma tik tuo atveju, jeigu pareigūnai būtų sužinoję jo prisijungimo prie paskyros duomenis.
„The Associated Press“ dėl komentaro kreipėsi į socialinį tinklą „VKontakte“, tačiau atsakymo nesulaukė.
XXI amžiaus pradžioje Rusijoje nuvilnijo tikra rasistinių išpuolių prieš dirbti iš Vidurio Azijos atvykusius asmenis banga, tačiau nusikaltimų skaičius drastiškai sumenko po to, kai kalėjime dėl ekstremizmo atsidūrė kelios dešimtys neonacių.
Žmogaus teisių aktyvistai ir advokatai, kurie dirbo prie ekstremizmo bylų, teigia, kad su rasine ir etnine neapykanta susijusių žiaurių nusikaltimų skaičiaus sumažėjimas paskatino policiją ir tyrėjus imtis ir tų, kurių prasižengimai neturi nieko bendro su agresija ir smurtu – kitaip tariant, jiems reikia skaičių, demonstruojančių, kad kova su ekstremizmu vyksta.
Maskvoje veikiančio Ekonominių ir politinių reformų centro atstovai 23 puslapių ataskaitoje, skirtoje kovos su ekstremizmu įstatymui, teigia, kad daugiausia tokių nusikaltimų kaltinamosios išvados užtraukia baudas ar kelias paras belangėje. Pagrindinis tikslas – pareigūnams palanki statistika.
Įtampai kaimyninėje Ukrainoje ir toliau neslūgstant, vis daugiau Rusijos teismų už tikrą ar tariamą neapykantos kurstymą skiria laisvės atėmimo bausmes. Dauguma tokių kaltinamųjų išvadų tikrai susijusios su abejotinu turiniu, tačiau skiriamų bausmių griežtumas tikrai nėra adekvatus tikram ar tariamam visuomenei keliamam pavojui, teigia A. Verchovskis.
„Šios bylos pasirinktinės, nes žmonių, darančių tokius nekaltus dalykus, daugybė. Toks konkretaus kovos su ekstremizmu įstatymo taikymas iš tikrųjų radikalios veiklos problemų nesprendžia. Niekas nežino, kur nubrėžta ta raudona linija. Tarsi žaistumėme ruletę“, – teigia A. Verchovskis.