Jos pareiškimas nuskambėjo Didžiojo septyneto viršūnių susitikimo kuluaruose Japonijoje dar prieš oficialų turtingųjų pasaulio šalių lyderių klubo pranešimą, kurio laukiama penktadienį.

„Mano nuomone, dar per anksti viską atšaukti“, – A. Merkel sakė žurnalistams, atsakydama į klausimus ir pridurdama, kad toliau bus laikomasi sankcijų išlaikymo politikos.

„Pozicija neturėtų keistis“, – sakė ji.

Anksčiau ketvirtadienį Europos Tarybos vadovas Donaldas Tuskas tarė savo žodį šiuo klausimu, pareikšdamas, kad G-7 reikia užimti „aiškią ir tvirtą“ poziciją dėl Rusijos, dėl jos veiksmų Ukrainoje, ir dėl Kinijos – prieštaringai vertinamų Pekino pretenzijų į teritorijas Pietų Kinijos jūroje.

„Mūsų patikimumo išbandymas G-7 (susitikime) yra mūsų sugebėjimas apginti bendras vertybes, kuriomis mes dalinamės“, – sakė ji žurnalistams.

„Išbandymas bus išlaikytas tik jeigu mes užimsime aiškią ir tvirtą poziciją visais mūsų diskusijų klausimais“, – kalbėjo A.Merkel.

Pernai didžiųjų pramonių valstybių grupė, iš kurios Rusija buvo išprašyta 2014 metais, perspėjo Maskvą, kad jai gresia sankcijų sugriežtinimas dėl jos „agresijos“ Ukrainoje.

Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės yra įsitikinusios, kad Rusija 2014 metų kovą aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį ir kurstė neramumus šalies rytinėje dalyje, siekdama išsaugoti įtaką šioje kaimyninėje valstybėje ir neleisti jai siekti narystės ES bei NATO.

2015 metų taikos susitarimų, kurie buvo pasirašyti Baltarusijos sostinėje, plane raginama laikytis paliaubų ir imtis virtinės politinių, ekonominių ir socialinių priemonių daugiau nei 9,3 tūkst. žmonių gyvybių nusinešusiam konfliktui užbaigti.

Europos Sąjunga atskirai ėmėsi sankcijų prieš Rusijos bankininkystės, naftos ir gynybos sektorius po to, kai 2014 metais virš prorusiškų sukilėlių kontroliuojamos rytinės Ukrainos buvo numuštas Malaizijos oro linijų keleivinis lėktuvas.

ES pirmiausia įšaldė sąskaitas ir įvedė kelionių draudimą prorusiškų sukilėlių lyderiams ir grupei Rusijos piliečių, kai tų pačių metų kovą Maskva aneksavo Krymą, o konfliktui rytinėje Ukrainoje išsiplėtus, šios sankcijos buvo sugriežtintos.

Sprendimas įvesti ekonomines sankcijas buvo skaudesnis ir sulaukė daugiau prieštaravimų ES, ypač iš tokių šalių kaip Italija ir Vokietija, kurioms prekybiniai ir politiniai ryšiai su Maskva yra ypač svarbūs.