Tyrimą atliko Užsienio plėtros institutas, praneša bbc.co.uk. Juo siekta nustatyti ryšį tarp stichinių nelaimių ir skurdo artimiausiems dviem dešimtmečiams. Buvo atsižvelgta į gyventojų skaičiaus prognozes, klimato modelius bei vertinimus, kaip vyriausybės gali susidoroti su ekstremaliais įvykiais.
Mokslininkų teigimu, iki 2030 metų su stichinėmis nelaimėmis dažnai susiduriančiose 49 šalyse gyvens iki 325 milijonai žmonių. Vien Užsachario Afrikoje 118 milijonai skurde gyvenančių žmonių nuolat patirs ekstremalias klimato sąlygas. Jei nebus imtasi priemonių šiai rizikai sumažinti, kovoje su skurdu pasiekta pažanga gali nueiti veltui.
Sausra reiškia skurdą
Didžiausios stichinės nelaimės, su kuriomis susiduria daugiausiai žmonių – sausra, stiprios liūtys ir potvyniai.
Iš Etiopijos kaimo vietovių ir Indijos Andhra Pradešo valstijos gauti duomenys rodo, jog vietose, kur yra didelė sausros rizika, ji tampa svarbiausiu veiksniu, lemiančiu žmonių skurdą bei prastą sveikatą.
„Mes dažnai girdime, kad prasta sveikata yra svarbiausia nuskurdimo priežastis, - sako mokslų daktaras Tomas Mitchellas, vadovaujantis Užsienio plėtros instituto Klimato pokyčių skyriui. - Tačiau kaip rodo duomenys, į sausras linkusiose teritorijose svarbiausia priežastis yra sausra“.
Eksperto teigimu, išsivysčiusios šalys vis dar nepripažino vaidmens, kurį šios ekstremalios oro sąlygos atlieka. Didžiausia problema – dabar pinigai skiriami stichinių nelaimių likvidavimui, bet ne jų prevencijai. T. Mitchellas tvirtina, jog pastarasis Indiją nusiaubęs ciklonas „Phailin“ – puikus to pavyzdys.
Tyrimo autoriai sudarė sąrašą, į kurį patenka vienuolika didžiausios ekstremalių oro sąlygų nulemto skurdo rizikos šalių:
Bangladešas
Demokratinė Kongo respublika
Etiopija
Kenija
Madagaskaras
Nepalas
Nigerija
Pakistanas
Pietų Sudanas
Sudanas
Uganda