Taip vieną dieną nutiko man. Tiksliau - 2009 m. rugpjūčio 18 d. rytą į duris paskambino ir atidarius prisistatė du pareigūnai. Jie pareiškė, kad iš mano ip adreso buvo paskelbtas šmeižikiškas komentaras, todėl dabar turi teismo orderį mano buto kratai su kompiuterio konfiskavimu. Labas rytas ir jums, ponai pareigūnai. Pirma reakcija buvo kiek aršoka, nes nežinojau ką man daryti be kompiuterio: dirbu namie ir turiu projektų, kuriuos turiu per porą dienų užbaigti. Nusviro rankos.
Kiek atsitokėjęs pradėjau visko klausinėti. Pasirodo svetainėje rasyk.lt po vienos knygos recenzija buvo paskelbtas komentaras, kuris įžeidė (ar apšmeižė) knygos autorę. Svetainės adresas priklauso man.
Ką gi darė tyrėjai? Jie pasižiūrėjo, kur yra serveris ir nusiuntė užklausimą IPT (interneto paslaugų tiekėjui). IPT atsakė, kad šis adresas (domain) buvo registruotas iš mano IP adreso. Taip jie sužinojo, kas yra adreso savininkas. Apie patį komentarą jie turėjo tiek pat informacijos kaip ir tyrimo pradžioje. T.y., lygiai nulį. Vietoj to, kad atsiųstų užklausimą man apie komentaro autorių, jie kreipėsi į teisėją ir gavo kratos orderį su teise konfiskuoti mano kompiuterį.
Šį kartą man labai pasisekė, kad buvau namuose ir, kad turiu IT išsilavinimą. Sugebėjau tyrėjus įtikinti, kad jie yra neteisūs ir kompiuteris liko pas mane. Viskas būtų buvę visai kitaip, jei namie būtų buvusi tik žmona, brolis ar mama. Jie neturi supratimo apie tokius dalykus ir nebūtų galėję ginčytis su kompiuterių pasiimti atėjusiais tyrėjais. Įsivaizduokite — išvažiuojate ryte, o po kelių valandų grįžus namie neberandate kompiuterio. O kai kompiuteris yra jūsų darbo įrankis, tai...
Taigi, jei turite savo tinklaraštį su Jums priklausančiu adresu, vieną dieną galite sulaukti kriminalinės policijos, kuri su teismo orderiu išsiveš Jūsų kompiuterį. O viskas tik todėl, kad kažkas bus parašęs įžeidžiantį komentarą, įžeistasis kreipsis į teismą, o tyrėjai pasirodys esą nekompetentingi.
Po šio incidento pasitaręs su pažįstamu teisininku sužinojau, kad jei mano kompiuterį būtų areštavę, aš jo, greičiausiai, nebūčiau atgavęs bent pusę metų. O jei ir grąžintų, tai kietąjį diską galėtų pasilikti kaip daiktinį įrodymą iki pat tyrimo pabaigos. Po tokio arešto galėčiau kreiptis į teismą, bet kiek laiko tęsiasi teisminiai procesai, visi žinome.
Nors visa diena sugadinta, labai džiaugiuosi, kad tą rytą buvau namuose.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!