Renginys prasidėjo filmu „Neparduodamos“ („Not for Sale“), po kurio pranešimą skaitė „Pagalbos prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ projekto koordinatorė Kauno arkivyskupijoje Jolita Juškevičienė. Ji pristatė socialinius įtraukimo į prostituciją veiksnius, priežastis, dėl kurių egzistuoja prostitucija. Pasak prelegentės, išskiriamos įtraukimo į prostituciją makro ir mikro priežastys.
Prie makro priežasčių priskiriamos ekonominės – prostitucija kaip pelningas verslas sąvadautojams, taip pat prostituciją lemia aukštas moterų nedarbo lygis. Pranešėjos paminėta statistika rodo, kad moterys, užsiėmusios prostitucijos veikla užsienyje, prieš išvykdamos iš Lietuvos buvo bedarbės arba dirbo mažai apmokamą darbą.
Dar viena iš įtraukimo į prostituciją priežasčių yra noras gyventi nerūpestingą gyvenimą užsienyje arba šiaip pasilinksminti. Moterų įtraukimą į prostituciją, pasak J. Juškevičienės lemia ir visuomeninė santvarka. Nes, pasak statistikos, prostitucija klesti būtent tose visuomenėse, kuriose moterys yra laikomos žemesnėmis už vyrus.
Prie prostitucijos plitimo prisideda ir žiniasklaidos formuojamas moters įvaizdis, kai didžiausių vertybių vieton iškeliamas patrauklumas ir seksualumas. Kaip viena iš pagrindinių prostitucijos klestėjimo makro priežasčių J. Juškevičienės pranešime buvo įvardinta vyrų sudaryta paklausa – vyrai eina pirkti to, ko negali paprašyti savo žmonų ir draugių (žiauriai elgtis, nepaisyti asmens orumo).
Pagrindinės įtraukimo į prostituciją mikro priežastys, pasak prelegentės, yra šios: išsilavinimo stoka ir šeimos problemos. Stokojanti išsilavinimo mergina nesugeba atskirti rimto ir fiktyvaus darbo pasiūlymo, nesugeba patikrinti neva teisingų duomenų apie būsimą darbdavį. Merginas ir moteris užsiimti prostitucija taip pat neretai pastūmėja ir šeimos problemos, patirtos vaikystėje arba jaunystėje, nenusisekęs šeimyninis gyvenimas jau brandžiame amžiuje. J. Juškevičienės pateiktais duomenimis, vidutinis amžius, kai mergina įtraukiama į prostituciją, yra 14 metų. Pasak pranešėjos, iki 12-14 metų į prostituciją merginas dažniausiai įtraukia šeimos nariai.
J. Juškevičienė savo pranešime taip pat kvietė pamąstyti apie visus tariamus prostitucijos legalizavimo pliusus ir minusus. Prelegentė sakė, kad už prostituciją pasisakantys neva moterų teisių gynėjai, įteisindami prostituciją iš tiesų ne gintų moters pasirinkimo laisvę, o įteisintų prievartą prieš moterį, jos išnaudojimą ir engimą. Jau ne vienerius metus su prekybos moterimis aukomis Lietuvos Carite dirbanti Jolita Juškevičienė deda lygybės ženklą tarp prostitucijos ir prievartos. Pranešėja prievartą įvardijo kaip prostitucijos darbo pasekmę, nes įteisinus prostituciją nebūtų galima pasakyti „ne“ prievartai. Padedanti prostitutėms moteris, sakė, kad reikia svarstyti, kokiame kontekste moterys pasirenka prostituciją, kokias alternatyvas jos turi pasirinkimo momentu.
Seminare akcentuota, kad vienu iš prostitucijos įteisinimo privalumų laikomas tokia veikla užsiimančių moterų sveikatos tikrinimas iš tiesų saugo ne pačią moterį, o klientą. Be to, pasak J. Juškevičienės, užsiimančios prostitucija moterys serga ne tik lytiniu keliu plintančiomis ligomis. Šioms moterims būdingi ir psichosomatiniai sutrikimai, mažakraujystė, psichologinio pobūdžio ligos, priklausomybės. Prostitucija moteris į svaiginimąsi alkoholiu ar narkotikais pastūmėja todėl, kad išgyventi prostitucijos baisumus blaivia sąmone yra neįmanoma.
Aptarta ir su prostitucija susijusi moterų atskirties problema. Buvusios ar esamos prostitutės šiuolaikinės visuomenės yra atstumiamos. Tokios moterys nutraukia visus ryšius su šeima, pasitiki suteneriais, klientais, kitomis prostitutėmis. Jos nebepasitiki artimaisiais, nebesirūpina vaikais dažnai ne iš blogos valios, o tik nenorėdamos, jog jų vaikams būtų klijuojama „prostitutės vaiko“ etiketė.
Didelė prekybos moterimis aukų socializacijos problema yra iškreiptas darbo suvokimas. Tokios moterys uždirbtus pinigus negailėdamos leidžia vidinei tuštumai užpildyti – alkoholiui ar kitoms svaiginimosi priemonėms. Be to, prostituciją išgyvenusioms moterims sunku prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus.
Psichologė Jolanta Černiauskienė, seminaro metu pristačiusi psichologinį aukos portretą, akcentavo vis didėjančią ne tik prostitucijos, bet ir pedofilijos problemą neasocialiose šeimose. Išskyrusi 4 smurto formas: psichologinį, fizinį, finansinį bei seksualinį, psichologė teigė, jog mūsų visuomenėje nuolat akcentuojamas asocialių šeimų problemiškumas, nėra pati didžiausia blogybė. Pasak J. Černiauskienės, daug opesnė mūsų visuomenės problema yra išoriškai geros socialinės padėties šeimos, kuriose sunku iš šalies pastebėti minėtas smurto formas ir padėti jas kontroliuoti.
Besiremdama savo darbo patirtimi, psichologė sakė, kad prekybos moterimis aukos labiausiai pasitiki vienuolėmis, todėl būtent vienuolynuose J. Černiauskienė mato didžiausią darbuotojų su prekybos moterimis aukomis potencialą. Sužeistos moterys bijo prisileisti naujus žmones, kad dar kartą nebūtų įskaudintos. Psichologė sakė, kad prostitucijos aukai dažnai būdinga psichologinė nejautra, kai moteris sunkumus ir pažeminimus iškenčia pasiteisindama „tai vyksta su mano kūnu, bet ne su manimi“.
Pasak psichologės, norint efektyviai spręsti prostitucijos problemą, reikia gydyti ne tik moteris, bet ir vyrus, nes sukurti tvarkingos šeimos nepavyksta ir ieškoti perkamos meilės dažnai bėgama dėl vaikystėje patirtų psichologinių traumų.
Seminare-diskusijoje dalyvavusi ir pranešimą apie dvasinį aukų gydymą skaičiusi rašytoja, knygų autorė, sielovadininkė Elvyra Kučinskaitė taip pat pabrėžė, jog prostitucijos aukomis tapusios moterys išgydymą turi gauti per tą pačią lytį, per kurią ir tapo sužeistos – per vyrus. Tai joms padeda labiau pasitikėti savimi ir tvirčiau atsistoti ant kojų.
Sielovadininkė sakė, kad giliai sužeistam žmogui būdinga žema savivertė, savęs kaltinimas, neapykanta sau ir savo kūnui, sunkūs jausmai kaltųjų atžvilgiu, neatleidimas. Pasak sielovadininkės, spontaniško skausmo būklėje žmonės gali būti visą gyvenimą, tačiau visada siekiama vidinio išgydymo, kurio rezultatas – atleidimas.
E. Kučinskaitė pažymėjo, kad sielovadininkų ir psichologų bendras darbas padeda žmonėms pereiti sunkiausius gyvenimo etapus. Pasak pranešėjos, psichologai pripažįsta, kad bendradarbiaudamos psichologija ir sielovada daro stebuklus, o veikiant atskirai, nebūtų pasiekta tokių gerų rezultatų.
Seminaro-diskusijos pabaigoje Lietuvos Carito projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ darbuotoja Zinaida Pundziūtė kvietė visus norinčius prisijungti prie projekto savanorių ir būti tiltu tarp prekybos moterimis aukų bei Lietuvos visuomenės.
Lietuvos Carito „Pagalbos prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ projektas veikia 3 kryptimis: teikia pagalbą krizės atveju t.y., kai reikia, padeda užtikrinti moters saugumą; taip pat užsiima prekybos moterimis aukų psichosocialine reabilitacija. O moterims, išgyvenusioms prostituciją ir pradėjusioms naują gyvenimo etapą, teikia palaikomąją pagalbą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!