Radioaktyviojo skilimo metu paprastai išskiriamas vienas iš trijų dalelių tipų: helio branduolys, sudarytas iš dviejų protonų ir dviejų neutronų, elektronas arba fotonas. Egzotiški sukurtieji atomai buvo su mažiau neutronų, nei būtų natūralioje atomo būsenoje. Buvo tikimasi, kad radioaktyviojo skilimo metu tokie atomai protonus išskyrinės po vieną. Bet dviejų susijusių protonų atskilimas iki šiol stebėtas nebuvo. Tai tapo nauja radioaktyvumo forma.
Mokslininkų atradimai aprašyti vieno iš žinomiausių ir įtakingiausių mokslo žurnalų „Nature“ sausio 19 dienos numeryje.
„Šios tyrimų linijos tikslas – mūsų žinias apie branduolių fiziką praplėsti už ribų tų branduolių, kurie dabar egzistuoja gamtoje ir tirti branduolius, kuriuose neutronų būna arba daugiau, arba mažiau nei įprastai. Tai mums padėtų suvokti ir stabiliųjų branduolių veikimą. Kitas motyvacijos veiksnys – faktas, kad tokie nestabilūs branduoliai yra svarbūs astrofizikoje ir Žemėje randamų elementų atsiradime. Galutinai suprasti astrofizikinių procesų, kurių metu susikūrė netgi mūsų kūno atomai, negalime tol, kol nesuprantame branduolių su neutronų trūkumu ir neutronų pertekliumi struktūros“, - sakė S.Taboras.
GSI laboratorijoje S.Taboras su kolegomis ploną nikelio folijos plokštelę bombardavo kalcio atomų spinduliu. Dėl to kai kurie kalcio ir nikelio atomų branduoliai susiliejo ir susidarė sidabro atomai su mažesniu nei įprasta neutronų kiekiu. Dauguma šių atomų skilo įprastai, bet kai kurie protonus išskyrinėjo poromis.
Neutronų trūkumas sidabro atomo branduolį deformavo taip, kad jie buvo ne rutulio, o storo cigaro formos. Kai kuriais atvejais protonų poros iššokdavo iš to paties cigaro galo, o kartais – iš priešingų. Tačiau visais atvejais protonų išsiskyrimas buvo idealiai sinchroniškas, sakė S.Taboras.
Kiti mokslininkai buvo iš Vokietijos, Belgijos, Rusijos, Bulgarijos, Lenkijos, Italijos ir Ispanijos.
Dabar kolegos tariasi dėl tolimesnės bendrų tyrimų krypties. „Susijusius eksperimentus superlaidaus greitintuvo laboratorijoje atliekame ir čia, Floridoje. Dabar atliekami eksperimentai su branduoliais, kuriuose yra neutronų perteklius, mes turime pasistatę bazę, reikalingą tiesioginiams astrofizikai svarbių reakcijų ir branduolių stebėjimams“, - sakė amerikietis.
Ne visi S.Taboro darbai yra tokie nežemiški. Floridos valstijos universitete jis taip pat koordinuoja ir „Skrajojančio fizikos cirko“ veiklai. Šis cirkas – universiteto fizikos fakulteto kas antrais metais rengiama atvirų durų ir mokslo mugė, kurios metu demonstruojamos kai kurios naujausios universiteto tyrimų priemonės.
„Skrajojantis fizikos cirkas“ – tai būdas didinti susidomėjimą mokslais, ypač jaunimo susidomėjimą, parodant žmonėms, kad fizika yra įdomi“, - sakė S.Taboras.
