Plėšrūnai apsigyveno ežero nendrynuose, arčiau pakraščių. Nors rezervate ganosi stirnos, miškinės kiaunės, šermuonėliai ar net briedžiai, vilkai grobiu pasirinko bebrus - sudraskė jau devynis.
Pasak gamtosaugininkų, šiuos nejudrius gyvūnus vilkams lengviausia sugauti ir sudoroti. Gamtosaugininkai sako, kad nemažai jaunų bebrų Žuvinte žiemoja specialiuose guoliuose, be namelių, kuriuos pasistato tik vėliau, paaugę. Iš tokių būstų juos labai greitai išgaudo vilkai.
Pasak Žuvinto biosferos rezervato vyresniojo specialisto Gintaro Baublio, bebrai labai reikalingi ežerui, mažina jo pelkėjimą, raudami iš dugno karklus, švendres. Tai labai aktualu Žuvintui.
Žuvinto biosferos rezervato vyresnysis specialistas Gintaras Karpičius sako, kad bebravietes pamėgino aptverti vėliavėlėm, paprasta virvele, ir toks eksperimentas, tikisi, pasiteisins – vilkai bijos ir nepuls babraviečių.
Pasak gamtininko, vilkai greičiausiai atklysta iš Buktos ar Balbieriškio miškų, kur dideli medžioklių plotai. Nors esą medžiotojai vilkų skaičių reguliuoja, patys jie negali šių gyvūnų naikinti, tai draudžia rezervato įstatai, numatantys išsaugoti natūralią gamtą.
Šiuo metu Žuvinto ežere žiemoja daugiau kaip dvidešimt bebrų šeimynų, todėl rezervato darbuotojai ir suka galvą, kaip apsaugoti juos nuo vilkų, kad šie jų visiškai neišnaikintų.