Teoretikai taip pat aiškino, kad Visatos kūdikystėje tamsioji medžiaga sudarė tam tikrą karkasą pirmosioms žvaigždėms ir galaktikoms susiformuoti. Tamsioji medžiaga kaupėsi mazgais, panašiai kaip vandens lašai kondensuojasi ant voratinklio. Vandenilio dujas gravitacija traukė prie tų tamsiųjų mazgų, ten vėliau išaugo žvaigždė, o iš daugelio jų - gimė galaktikos.
Tamsioji medžiaga gabalais yra išplitusi po visą Visatą.
Naujoji galaktika buvo aptikta radioteleskopu galaktikų telkinyje Virgo, esančiame už 50 milijonų šviesmečių, sakė vienas iš laimingųjų atradėjų Robertas Minchinas iš Kardifo universiteto Didžiojoje Britanijoje.
Jis kartu su kolegomis nustatė, kad šulinio pavidalo galaktikos masė yra šimtus milijonų kartų didesnė už Saulės masę. Tamsioji galaktika pavadinta VIRGOHI21. Ji sukasi per greitai, kad būtų galima paaiškinti vandenilio dujų kiekiu.
Gravitaciją jai suteikia kažkoks kitas objektas, tūkstantį kartų sunkesnis negu galima tikėtis iš vandenilio masės. Jei tai būtų įprasta galaktika, tokios masės darinys būtų šviesus, jį matytų bet kuris astronomas mėgėjas savo teleskopu, mėgino paaiškinti R.Minchinas.
Ir anksčiau potencialių tamsiųjų galaktikų buvo randama, bet atidžiau jas ištyrus, paaiškėdavo, jog jos yra mišrios, sudarytos ir iš šviesių žvaigždžių, ir iš tamsios medžiagos.
VIRGOHI21 iš esmės skiriasi nuo jų - joje nėra nė vienos šviesios žvaigždės. Matyt, šios galaktikos tankis nepakankamas, kad gimtų žvaigždės.
Beje, ši tamsioji galaktika rasta dar 2000 metais Mančesterio universiteto Lovello teleskopu, bet pranešta apie ją tik dabar. Pirmiausia norėta ją gerai ištyrinėti.
Papildomi tyrimai buvo atlikti Aresibo observatorijoje Puerto Rike, dar kiek vėliau - optiniu Isaaco Newtono teleskopu La Palmoje. Tyrimuose dalyvavo Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos ir Australijos astronomai.
Dabar jau ieškoma kitų panašių tamsiųjų galaktikų.
Pamėginkime suvokti, iš kokių medžiagų sudaryta Visata. Astronomai teigia, kad net 23 procentus jos sudaro tamsioji medžiaga; visa tai, ką matome - žvaigždės, planetos, žmonės teapima tik 4 procentus Visatos.
Kas tuose likusiuose 73 procentuose? Tą paslaptingiausią materiją mokslininkai vadina tamsiąja energija, kurią mėginama sieti su neutrinais - subatominėmis dalelėmis. Bet visa tai kol kas hipotezės.