Mokslininkai sako dabar jau galintys apibendrinti pirmuosius ekspedicijos rezultatus. Cheminio ginklo kapavietėje ir netoli jos paimti grunto mėginiai bei atlikta vandens cheminė ekspertizė, pasak jų, parodė tam tikrus pakitimus. Anot Jūrinių tyrimų centro direktoriaus Algirdo Stankevičiaus, nustatyta, jog šioje teritorijoje yra padidėjęs arseno kiekis.
A. Stankevičius tvirtino dar negalįs tiksliai pasakyti, ar padidėjęs užterštumas arsenu yra susijęs būtent su nuskandintu cheminiu ginklu. Neatmetama galimybė, kad tarša padidėjo dėl intensyvios laivybos ar kitų su žmogaus veikla susijusių veiksnių.
Jūrinių tyrimų centro direktoriaus teigimu, arseno kiekis grunte ir vandenyje nėra itin didelis, tad pagrindo dideliam nerimui kol kas lyg ir nėra. Tačiau mokslininkas pripažįsta, jog reguliariai tirti ir stebėti šią teritoriją būtina ir toliau.
Jūrinių tyrimų centro ekspedicijos rezultatai nėra galutiniai. Artimiausiu metu Baltijos jūros vandens ir grunto mėginius žadama išsiųsti detalesniems tyrimams į Monaką. Tikimasi, kad vienoje geriausių jūrinių laboratorijų bus galima išsiaiškinti, ar padidėjęs teršalų kiekis Baltijos jūroje yra dėl cheminio ginklo.
Teigiama, jog cheminį ginklą po Antrojo pasaulinio karo, kapituliavus Vokietijai, Rusija ir kitos šalys laidojo Baltijos jūroje, Gotlando įlankoje, maždaug 70 mylių nuo Klaipėdos. Spėjama, kad iš viso čia jo gali būti apie 2 tūkst. tonų. Specialistų teigimu, cheminis ginklas guli 70-130 metrų gylyje. Būdamas šaltame vandenyje, jis esą nėra toks pavojingas, kokiu taptų iškėlus į paviršių. Vis dėlto žvejoti cheminio ginklo kapavietės teritorijoje nerekomenduojama.