Eksperimentai su gyvūnais veikiai gali baigtis

© Corbis

Mokslininkai teigia, kad tokie išradimai kaip „mikroplaučiai“ – persodintos ir laboratorijoje užaugintos plaučių ląstelės – į įvairius chemikalus reaguotų daug tiksliau.

Kelly BeruBe, Kardifo (Didžioji Britanija) universiteto mokslininkė, teigia, kad šia kryptimi tobulėjama labai greitai, o kvantinę informaciją, kurią tikimasi naudoti jau kitame dešimtmetyje, leis žymiai efektyviau išnaudoti virtualius testus.

„Šie modeliai turi galimybę būti daug tikslesni. Kartais galvoju, kad eksperimentai su gyvūnais, bandant išsiaiškinti, ar naujovės nepakenks žmonėms, vykdomi tik iš tradicijos“, – sakė mokslininkė.

„Atkurdami persodintus audinius, mes pagilinsime mūsų supratimą apie ląstelių elgesį gyjant žaizdoms ar reaguojant į terapinius vaistus“, – britų „The Times“ cituoja K. BeruBe.

Stevenas Manosas, Londono „College“ universiteto mokslininkas, priduria, kad plečiant kompiuterinės simuliacijos duomenų bazę – „Virtualios fiziologijos žmogaus projektą“ – gydymas ir eksperimentai taps daug veiksmingesni.

Tačiau jis pridūrė, kad net patys pažangiausi kompiuteriniai modeliai atstos tik „mažą dalį gyvūnų visumos“.

„Tikrą redukciją pasieksime per ilgą laiką, tikslas nebus pasiektas artimiausioje ateityje“, – sakė jis.

Teigiama, kad per paskutiniuosius 30 metų eksperimentų su gyvūnais skaičius šoktelėjo nuo 2 iki 3 mln. Tačiau pastebima, kad pastaraisiais metais šie skaičiai pradėjo labai greitai augti – daugiausia dėl to, kad mokslininkai eksperimentams naudoja genetiškai modifikuotas peles.

Didžioji dauguma eksperimentų yra atliekama su graužikais – juos sąlyginai lengva veisti ir auginti. Šunys ir katės eksperimentams naudojamos daug rečiau. 1997 metais Didžiojoje Britanijoje uždrausti eksperimentais su didžiosiomis beždžionėmis – gorilomis, orangutangais, šimpanzėmis.