Veterinarijos specialistai, kiti atsakingi asmenys šiandieną džiaugiasi tik tuo, kad po paskutiniojo įspėjimo, jog gali būti uždrausta įvežti gaišenas iš užsienio šalių, sandėliuojami dvokiantys likučiai pradėjo mažėti.
Deja, jie greičiausiai nežino arba nenori žinoti, kokiu būdu įmonės darbuotojai šias naikintinas atliekas „utilizuoja“.
„Plungės žinių“ skaitytojai užfiksavo - UAB „Rietavo veterinarijos sanitarija“ simbolika pažymėti sunkvežimiai suka į netoliese Rietavo esantį mišką ir... ten atsikrato nemaloniu turiniu.
Komisija pateisino pelaitiškių skundą
„Rietavo žemė“ jau rašė apie mėsos kaulų miltų sandėliavimo problemą UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ (2008 m. birželio 6 d.). Gegužės mėnesį čia lankėsi net kelios komisijos.
Specialistai aiškinosi, ar pagrįstai Pelaičių kaimo gyventojai skundžiasi bendrovės kaupiamų atliekų dvoku. Bendrovės nelaimei, komisijų išvados jai nebuvo palankios. Gegužės 22 dieną vienos komisijos sprendimu, UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ iki liepos 1 dienos privalėjo sumažinti sandėliuojamų mėsos kaulų miltų kiekius.
Buvo konstatuota, kad įmonės produkcijos saugojimas buvusiame Pelaičių kolūkio trąšų sandėlyje neatitinka Europos Sąjungos keliamų reikalavimų. Todėl būtina kuo skubiau spręsti klausimą dėl mėsos kaulų miltų sandėliavimo sąlygų bei jų likvidavimo. Kita komisija buvo dar griežtesnė. Jos nariai įpareigojo įmonę imtis konkrečių veiksmų ir iki liepos 1-osios sumažinti kaulų miltų kiekius, paruošti realius veiksmų planus susikaupusioms atliekoms sunaikinti bei užtikrinti naikinimo laikotarpiu saugų, aplinkiniams grėsmės nekeliantį jų laikymą.
Ta pati komisija buvo nutarusi, kad įmonė privalo pirmąją liepos savaitę organizuoti pasitarimą dėl šių priemonių įgyvendinimo, o informaciją apie tai paskelbti spaudoje bei savivaldybės internetinėje svetainėje. Apie sudegintus kaulų miltų kiekius įmonė kartą savaitėje privalėjo informuoti Telšių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos viršininką Zigmą Nevardauską. Ten pat įmonei buvo pavesta kreiptis ir dėl sandėlių patvirtinimo.
Priešingu atveju, nustačius, kad padėtis įmonėje nesikeičia, ketinta uždrausti šalutinių gyvūninių produktų įvežimą iš Latvijos bei Estijos. Toks žingsnis, anot komisijos, reikalingas tam, kad įmonė galėtų tinkamai sutvarkyti Lietuvoje surenkamus šalutinius gyvūninius produktus. Žiniasklaidos dėmesio nepageidavo Deja, liepos pirmąją savaitę jokio pasitarimo niekas neorganizavo.
Komisija (kurios sudėties iki šiol nepavyko išsiaiškinti, nes iš Vilniaus atvykusi auditorė kategoriškai atsisakė bendrauti - aut.) į Rietavą atvyko tik antros liepos savaitės pabaigoje - 11 dieną. Vizito dieną keletas asmenų, pasak jų pačių, dirbo nuo ryto iki vakaro. Todėl paprašė informacijos ieškoti ne tikrinamoje įmonėje, o Telšių apskrities VMVT Rietavo skyriaus vedėjo Alvydo Montvydo kabinete. Tiesa, tik dar po maždaug poros savaičių. Akivaizdu, kad komisija tąsyk sakė tiesą: jos darbo išvadų Rietave nematyti dar ir šiandien.
Atsibodo bausti
Kiek kitaip į vienintelės Lietuvoje gyvūnų utilizacijos įmonės veiklą žiūri tolėliau nuo Rietavo įsikūrę Plungės aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai. Jie iškart perspėjo, kad UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ menkai reaguoja į jų, kaip pareigūnų, įspėjimus ir netgi baudas. „Minimą įmonę mūsų pareigūnai už įvairius įstatymų pažeidinėjimus yra baudę galybę kartų. Bausta ir perbausta, galėčiau pasakyti. Bet... rezultatų kol kas nesimato“, - telefonu sakė agentūros vedėją pavaduojantis Nerijus Ablingis. Išgirdęs, jog šįkart turime skaitytojų užfiksuotą įvykį, kaip bendrovė atsikrato nereikalingų ir įmonei nenaudingų atliekų, pareigūnas suskato pats atvykti į įvykio vietą.
Beje, reikia priminti, kad įmonės simbolika pažymėtas autovežis į mišką atliekas gabeno būtent prieš liepos pradžioje turėjusią atvykti komisiją.
Akivaizdu, jog atbogino čia ne vieną mašiną nemaloniai „kvepiančių“ kaulų miltų. Mūsų apsilankymo įvykio vietoje dieną, suvežtos degintinos gyvūnų atliekos buvo skrupulingai išlygintos. Kitaip tariant, iš niekam nereikalingų mėsos kaulų miltų rietaviškiai miške nutiesė tikrų tikriausius „greitkelius“... miško žvėreliams. Greičiausiai jiems kempinligė, kaip ir žmonėms, „nekimba“. O gal įmonės darbuotojai tikisi, kad šitos atliekos miško gyventojams gali atstoti pašarą? Į šiuos ir kitus mūsų klausimus ketina atsakyti dar šią savaitę Rietave apsilankysiantys aplinkosaugininkai.
Nieko nežino?
Vakar ryte pavyko susisiekti su UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ vadovais. Telefonu į keletą klausimų sutiko atsakyti įmonės juriskonsultas Darius Korsakas. Jis patvirtino, kad situacija įmonėje nėra iš gerųjų.
Tačiau galimybę mėsos kaulų miltais atsikratyti miške kategoriškai paneigė. „Šiai dienai sandėlis Pelaičiuose, kur buvo kaupiamos kaulų miltų atliekos, yra sutvarkytas. Tiesa, tik taip, kaip buvo ir anksčiau - užhermetizuotas. Bet kaulų miltų atliekos iš jo kol kas dar nėra vežamos deginti. Ieškome būdų ir galimybių, kur jas būtų galima sudeginti.
O įmonės teritorijoje laikomus mėsos kaulų miltų likučius po truputį mažiname“, - pasakojo D. Korsakas. Jis patvirtino, kad sudeginti kaulų miltai vežami į sąvartyną. Pasiteiravus, ar yra galimybė, jog darbuotojai mėsos kaulų miltus (nedegintus arba jau sudegintus) naudotų savoms reikmėms, įmonės juriskonsultas trumpai patylėjęs ištarė: „Ne“.
