Pasiryžę pakeisti pasaulį

© AFP/Scanpix

Britų tarybos inicijuotas projektas prasidėjo penkiolikoje Europos šalių ir tęsis beveik metus. Pasak organizatorių, advokatai skiriasi ne tik savo patirtimi, bet ir požiūriu į klimato kaitą, o tai žada įdomas diskusijas, iš kurių turėtų gimti įkvepiančių idėjų ateities kartoms.

Nuo gyvūnų teisių gynėjo, mokslininko, mokytojos iki dizainerio ir masažistės. Tuzino ekspertų atrinkta norą tapti klimato advokatais pareiškusiųjų grupė tikrai įvairi.

„Kadangi apie tai galvoju, pamačiusi skelbimą supratau, kad tai galimybė suvienyti jėgas“, – sako Augusta Imbrasienė, kurią jau dabar galima būtų pavadinti ekomenininke ir visuomenės įkvėpėja. Tiek ji turi idėjų apie tai, ką reiktų nuveikti kovojant su klimato kaita.

Iš to, ką kiti laikytų atlieka, ji gamina originalius aksesuarus ir sako, kad tai – būdas parodyti žmonėms, kad daugybę daiktų galima panaudoti dar kartą.

„Tai ne tik perdirbimas, bet ir kūrybiškumo skatinimas“, – sako Augusta. „Ne tik automobilių tarša susijusi su klimato kaita, būtina kalbėti apskritai apie būtinybę tausoti planetą“.

Jos bendražygiu visus metus bus dar vienas klimato advokatas iš Lietuvos – ekologo išsilavinimą turintis jaunas verslininkas Vidas Čaikauskas, kuriam visuomenės, o ypač verslo, švietimas atrodo svarbiausia.

„Daugelis jau žino, kad klimato kaita vyksta ir ją jaučia, tačiau nežino, kaip patys gali prisidėti. Manau, kad verslininkus ypač būtina šviesti, kad jie pradėtų investuoti į ateitį“, – sako V. Čaikauskas.

Kandidatų buvo per šimtas

„Maloniai nuteikia jų išsilavimo lygis ir platesnio globalinio konteksto išmanymas“, – sako Žymantas Morkvėnas iš nevyriausybinės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“. Jis buvo vienas iš ekspertų komisijos narių, kuriems teko skaityti dešimtis anketų. Jų autoriai jauni, nuo 18 iki 35 amžiaus žmonės pareiškę norą tapti Britų Tarybos inicijuoto tarptautinio projekto „Iššūkis Europai“ dalyviais.

„Žinios apie klimato kaitą, profesinė veikla ir net nuoširdumas, atsidavimas problemai bei pasiryžimas ją spręsti – tokie buvo atrankos kriterijai. Buvo ieškoma būsimų lyderių, kurie yra aktyvūs ir ateityje formuos visuomenės nuomonę bei ves paskui save kitus žmones“, – pasakoja jis. Pasak Ž. Morkvėno, viena pagrindinių atrinktos grupės stiprybių yra ta, kad skiriasi ne tik žmonių patirtis ir išsilavinimas, bet ir pradinis požiūris į problemą.

„Skirtingos nuomonės yra variklis, padedantis generuoti naujas idėjas. Jei būtų susirinkę vieno požiūrio žmonės, galbūt ir jų siūlomas sprendimas būtų stereotipinis“, – samprotauja vienas iš komisijos narių.

Generuos realias idėjas

Danguolė Kiznienė iš Britų Tarybos pasakoja, kad trylikai Lietuvoje, dešimčiai Latvijoje, trims Estijoje ir dar dešimtims dvylikoje Europos šalių atrinktų klimato advokatų keliamas tikslas – pasiūlyti praktinių būdų kovoti su globaline problema.

„Stengsimės sudaryti jiems galimybes susitikti ar virtualiai bendrauti su įvairiais ekspertais ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, apsilankyti įmonėse ar mokslo centruose, kurios jau turi patirties šioje srityje, – sako viena organizatorių. – Tikimės iki metų pabaigos jau turėti tris realiai įgyvendinamas idėjas“.

Įdomu tai, kad Baltijos šalys projekte dalyvauja kaip viena. Britų sumanymas suburti europinį klimato advokatų tinklą – pasaulinio projekto, vykdomo ir kituose žemynuose ir skirto mažinti šiltnamio dujų išmetimą, dalis.

D. Kiznienė pastebi, kad dauguma iš visos Lietuvos per šimtą anketų atsiuntusių žmonių labai išsilavinę, energingi ir veržlūs.

Ž. Morkvėnas taip pat tikisi, kad projektas „Iššūkis Europai“ nesibaigs vien kalbomis, bet įkvėps verslininkus, politikus ar visuomenę apskritai žengti kažkokį konkretų žingsnį.

Trylika klimato advokatų jau pradėjo savo susitikimus ir diskusijas. Pagrindinė jų užduotis dabar – nuspręsti, į kurį jiems svarbiausiu atrodantį problemos aspektą pradėti gilintis.